Leidinyje "Studentų fizinio ugdymo teorijos ir metodikos pagrindai" nagrinėjami studentų fizinio ugdymo teorijos ir metodikos klausimai. Skaitytojas ras žinių apie fizinių pratimų įtaką žmogaus organizmui, hipokinezės žalą. Pateikiama duomenų apie sveikos gyvensenos principus, nagrinėjami fizinės saviugdos klausimai. Gausu medžiagos apie fizinės treniruotės turinį, formas, fizinių gebėjimų ugdymo metodus ir priemones. Taip pat aptariami fizinės būklės savikontrolės metodai.
Leidinys "Studentų fizinio ugdymo teorijos ir metodikos pagrindai" skirtas pirmojo ir vyresniųjų kursų studentams ir visiems, kurie domisi kūno kultūros klausimais.
Turinys
Pratarmė / 5
1 / skyrius. FIZINIS AKTYVUMAS IR SVEIKATA / 7
1.1. / Sveikatos samprata. Hipokinezė ir jos poveikis sveikatai / 7
1.2. / Fizinis aktyvumas - sveikatos pagrindas / 12
1.2.1. / Poveikis medžiagų apykaitai / 29
1.2.2. / Poveikis judėjimo-atramos aparatui / 32
1.2.3. / Poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai / 34
1.2.4. / Poveikis kvėpavimo sistemai / 43
1.2.5. / Poveikis nervų sistemai / 48
1.2.6. / Poveikis virškinimo sistemai / 49
1.2.7. / Poveikis šalinimo sistemai / 50
Literatūra / 51
2 / skyrius. SVEIKA GYVENSENA / 52
2.1. / Įvadas / 52
2.2. / Pagrindiniai sveikatą veikiantys rizikos veiksniai / 57
2.2.1. / Tabako rūkymas / 58
2.2.2. / Alkoholio vartojimas / 63
2.2.3. / Narkotikų vartojimas / 65
2.2.4. / Aukštas kraujo spaudimas / 67
2.2.5. / Streso poveikis / 67
2.3. / Sveikos mitybos pagrindiniai aspektai / 69
2.4. / Maisto medžiagos ir jų reikšmė / 73
2.5. / Asmens higiena ir tinkamas gyvenimo režimas / 79
2.6. Oda ir jos higiena / 81
Priedai / 83
Literatūra / 86
3 skyrius. FIZINĖ SAVIUGDA / 87
3.1. / Fizinės saviugdos samprata / 87
3.2. / Fizinės saviugdos uždaviniai ir principai / 88
3.3. / Fizinės treniruotės esminiai bruožai / 89
3.3.1. / Žmogaus organizmo prisitaikymas prie fizinių krūvių. 91
3.3.2. / Fizinio krūvio charakteristika / 94
3.3.3. / Fizinio krūvio ypatumai / 96
3.4. / Fizinių ypatybių lavinimas / 101
3.4.1. / Ištvermė ir jos ugdymo metodai / 101
3.4.2. / Aerobinės ištvermės ugdymas / 110
3.4.3. / Pratybų mikrociklas / 119
3.5. Jėga ir jos ugdymo metodika / 120
3.6. / Greitumo ugdymas / 125
3.7. / Lankstumas ir jo ugdymo metodika / 128
3.8. / Judesių koordinacija ir jos tobulinimas / 132
3.9. / Studentų fizinė saviugda / 135
3.10. / Fizinės funkcinės būklės savistaba ir savikontrolė / 159
Literatūra / 168
Pratarmė
Kūno kultūros pertvarka aukštosiose mokyklose vyksta daugiau nei dešimtmetį. Tačiau jos raida daugiausia vyko be aiškios metodologinės krypties, nenuosekliai. Išryškėjo negatyvūs šios pertvarkos padariniai -mažas studentų fizinis aktyvumas ir raštingumas kūno kultūros srityje. Visa tai byloja, kad fizinis ugdymas, kaip pedagoginė disciplina, aukštojoje mokykloje yra nepakankamai pasirengusi funkcionuoti pasikeitusiomis socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis sąlygomis.
XXI a. pradžioje Lietuvos visuomenės laukia nauji uždaviniai. Juos būtina deramai spręsti. Iškilę nauji uždaviniai skatina spartinti atsinaujinimo procesus, išryškinti dabartinį kūno kultūros vaidmenį, nužymėti tolesnės jos plėtros tikslus bei būtinus pertvarkos darbus.
Šiandien tolesnę studentų fizinio ugdymo raidą privalu glaudžiai susieti su bendromis mūsų krašto švietimo modernizavimo tendencijomis. Tam tikslui 2000 m. parengėme „Humanistiškai orientuotą studentų fizinio ugdymo" koncepciją, kurioje nubrėžtos pagrindinės akademinio jaunimo fizinio ugdymo pertvarkos gairės.
Šios koncepcijos centre yra žmogus, jo psichofizinė darna. Dabarties pasaulyje šį tikslą galima pasiekti rūpinantis jaunimo švietimu. Tai svarbus šiandienos studentų bendruomenės kūno kultūros ugdymo komponentas. Švietimas kūno kultūros srityje - neatskiriama žmogaus ir tautos kultūros dalis.
Fizinį aktyvumą suprantame kaip sąmoningą žmogaus veiklą, sudarančią galimybę pasiekti tam tikrą fizinės ir funkcinės būklės lygį, reikalingą gerai sveikatai, darbingumui palaikyti. Kita vertus, fizinį aktyvumą skatina šioje srityje sukauptos žinios. Žmogus, panaudodamas žinias, keičia savo fizinę prigimtį ir netiesiogiai veikiama sociokultūrinė branda.
Šios srities žinias galima laikyti itin svarbiu žmogaus kūno kultūrą formuojančiu veiksniu.
Taip pat iškilo būtinybė peržiūrėti studentų fizinio ugdymo prioritetus, suteikiant didesnį dėmesį teoriniam rengimui. Būtina sudaryti moksliškai pagrįstą žinių sistemą apie fizinio aktyvumo fenomeną, jo genezę, turinį, struktūrą ir galimybes jį realizuoti studentų gyvensenoje.
Taigi kūno kultūros katedros savo švietėjiška veikla prisidėtų prie visuomenei labai svarbaus uždavinio sprendimo akademinio jaunimo pru-sinimo.
Ypač tai svarbu dabartinės informacinės ir technologinės visuomenės sąlygomis, kai patys didžiausi medicinos laimėjimai negali iš esmės pakeisti žmogaus fizinės degradacijos procesų.
Tačiau kūno kultūros srities žinių stoka neleidžia studentams giliau suvokti fizinio aktyvumo reikšmės ir metodiškai teisingai pritaikyti jų savo gyvenime.
Šis leidinys yra vienas iš bandymų užpildyti šią spragą.
