Stiklo karoliukų žaidimas

Paskutinis vokiečių rašytojo Hermano Hesės (Hermann Hesse) romanas „Stiklo karoliukų žaidimas“ pelnė jam Nobelio literatūros premiją ir dar kartą patvirtino filosofinių romanų meistro vardą.

„Stiklo karoliukų žaidimo“ veiksmas vyksta ateityje, po kelių šimtmečių, autoriaus sukurtoje centrinės Europos provincijoje Kastalijoje, kurioje gyvena tik intelektualai ir rinktinis elitas. Į čia esančias mokyklas patenka tik išskirtinių gabumų moksleiviai, kurie ugdomi ir lavinami, o vienas svarbiausių dalykų, kurį jie turi išmokti – stiklo karoliukų žaidimas. Pagrindinis romano veikėjas – Jozefas Knechtas gyvena – auga, bręsta – Kastalijoje, dvasinį gyvenimą idealizuojančioje aplinkoje.

Kaip dera (ar nedera) dvasinis ir materialusis pasaulis? Kaip juos sujungti ir sutaikyti? Tokios problemos apmąstomos knygoje, pasakojant apie pagrindinio herojaus gyvenimą. Jis sutinka visišką savo priešingybę – Pliniją Desinjorį ir bičiulystė su šiuo veikėju sukuria dar akivaizdesnę skirtingų pasaulių, skirtingų pasaulėžiūrų priešpriešą, o bandymai tuos pasaulius suderinti kelia dar didesnį nusivylimą.

Romanas „Stiklo karoliukų žaidimas“ yra vadinamojo bildungsromano (intelektualiojo psichologinio romano) pavyzdys, kai istorija sukasi apie vieną veikėją, kuris knygoje vaizduojamas nuo pat vaikystės ir skaitytojas seka jo augimą, brendimą, tobulėjimą, susipažįsta su jo mąstymu, sprendimais. Jozefas Knechtas knygoje mokosi, nusprendžia prisijungti prie Ordino, įvaldo stiklo karoliukų žaidimą, užima vis aukštesnes pareigas Ordine, kol galiausiai tampa Stiklo karoliukų žaidimo meistru – Magister Ludi.

Tačiau nuolatinis žinojimas, kad egzistuoja visai kitoks išorinis pasaulis, priverčia Knechtą vis labiau pritarti savo bičiulio Desinjorio nuomonei, kad Kastalija yra savotiškas dramblio kaulo bokštas, kuriame gyvena išrinktieji intelektualai, tobulėjantys ir vis labiau puoselėjantys savo dvasinį pasaulį, tačiau nematantys, kas vyksta už sienų ir niekuo neprisidedantys prie tikro ir netobulo pasaulio gerovės kūrimo. Nusivylęs gyvenimu savotiškame rezervate, Knechtas daug keliauja ir galiausiai visai išvyksta iš Kastalijos.

Knygoje aprašomas stiklo karoliukų žaidimas yra toks sudėtingas, kad jo taisyklės sunkiai perkandamos net patiems intelektualiausiems. Tam, kad galėtų žaisti šį žaidimą, vaikai mokosi metų metus. Mokosi muzikos, matematikos, kultūros istorijos. Šis žaidimas – menų ir mokslų sintezė. Jis reikalauja iš žaidėjo gebėti jungti ir rasti sąsajas tarp iš pirmo žvilgsnio visiškai nesusijusių dalykų.

Romanas „Stiklo karoliukų žaidimas“ buvo išspausdintas 1943 m. Šveicarijoje, Vokietija atmetė šį kūrinį dėl Hesės antifašistinių pažiūrų.

Hermanas Hesė (1877–1962). Gimė Vokietijoje, poetas ir rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Pirmojo pasaulinio karo metu išvyko gyventi į Šveicariją (buvo pacifistas) ir vis labiau pradėjo domėtis žmogaus kelio, tikslo paieškomis, žmogaus ir gamtos santykiu. 1923 m. tapo Šveicarijos piliečiu. Po Antrojo pasaulinio karo jo kūriniai tapo ypač populiarūs tarp jaunimo dėl artimos tematikos – savęs paieškų. Hesė visuomet aršiai pasisakė prieš Hitlerio režimą ir antisemitizmą, vedė žydę, tačiau stengėsi atsiriboti nuo politikos. H. Hesė mirė 1962 m. Šveicarijoje būdamas 85-erių.

Garsiausi kūriniai: „Stiklo karoliukų žaidimas“, „Stepių vilkas“, „Paskutinė Klingzoro vasara“, „Demianas“, „Sidhatra“, „Narcizas ir Auksaburnis“ ir kiti.