Stalinas. Mano vardas neapykanta

„Stalinas. Mano vardas neapykanta“ - istorinis romanas apie nuožmiausią vienos didžiausių pasaulio valstybių diktatorių, vadintą Sekretoriumi.

Kas tas visiškas nemokša, trokštantis vien keršto? Kaip jis gavo neribotą valdžią beveik dešimtadaliui pasaulio?

„Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare.“ (Mato 10, 28–31)

Niūrus, uždaras, tylenis, nesugebantis suregzti rišlaus sakinio, visiškas nemokša, neskaitęs nei Markso, nei Lenino ir net Plechanovo, neturintis bičiulių, o trokštantis vien KERŠTO… Partijos draugai jį pašaipiai vadina Sekretoriumi. Tačiau šis žmogus tampa nuožmiausiu vienos didžiausių pasaulio valstybių diktatoriumi.

Jaunas revoliucionierius Koba laimingai vedęs, tačiau jo gyvenimas – vien revoliucija. Kartą jis sutinka paslaptingą baronienę Aną, kuri bando pavergti jo sielą ir kūną, pažadėdama beribę valdžią ir galią… Tačiau meilė Kato stipresnė – vos pašauktas, Koba skuba pas gimdančią žmoną. Bet likimas negailestingas – vienintelis gėrio daigas, vienintelis žmogus, kurį Koba tikrai mylėjo ir kuris mylėjo jį, miršta. Nebelieka nieko, kas sutramdytų jame blogį – Koba virsta Stalinu.

Jam pažadėjo neribotą valdžią beveik dešimtadaliui pasaulio. Jo įrankis bus baimė ir neapykanta, o valdžia – žiauri ir negailestinga.