Štai taip Nyčė kalbėjo (serija "Mažieji Platonai")

„Vieną rytą Nyčė kreipėsi į kylančią Saulę:
– O didžioji žvaigžde! Kas iš to tavo gėrio, jei neturėtum kam šviesti? Aš, mano erelis ir gyvatė kas rytą laukiame tavęs, ir tu su mumis daliniesi savo šviesa. Aš pats metų metus kaupiau išmintį, kuri yra tam tikra šviesa, bet nespinduliavau jos ir nieko nenušviečiau. Aš tarsi gausybę medaus prinešusi bitė, kuri nori dalintis. Tad leisiuosi žemyn pas žmones, o mano išmintis bus jiems dovana.
Taip Nyčė, palikęs savo olą, kalną ir vienatvę, su savo ereliu ir gyvate nusileido pas žmones į slėnį.
– Vėl tampu žmogumi! – dainuoja jis, džiaugdamasis, kad galės perduoti ir paskleisti visą savo žinojimą.“

Kaip nusimesti sunkią naštą? Kaip išsikovoti laisvę? Kaip tapti tuo, kas esi? Ši istorija „Štai taip Nyčė kalbėjo“– vaizduotę užburiantis apmąstymas apie džiaugsmą ir drąsą, gėrį ir blogį, laisvę ir savęs įveikimą. Frydricho Nyčės knygos Štai taip Zaratustra kalbėjo įkvėptame pasakojime pagrindinis veikėjas Nyčė leidžiasi į kelionę per miestus ir kaimus, ieškodamas, kam perduoti ilgų apmąstymų vaisius. Kelyje sutinka bjauriausią iš žmonių, susikauna su prievolės slibinu TUTURI ir patiria, ką reiškia tapti savimi save prarandant.

„Ir šventė prasideda – šventė pilna maršų ir kalbų. Nyčė ir jo bendražygiai kasdien tyrinėja Zaratustros kalną. Stebi nuostabius dalykus aplink save ir juos apžaidžia žodžiais. Jie kalba ilgai ir kalbėdami vaikšto, kad niekada nenurimtų.
Vieną dieną jų pokalbis nuklysta taip toli, kad jie ima manyti matą haliucinaciją. Jų kojos nunešė juos į aukso kraštą, kur leidžiasi Saulė. Tarp krūmokšnių žiba švieselė. Sulaikę kvapą jie prieina arčiau. Pasirodo šešėliai. Tai jaunos merginos, merginos iš gėlių. Jos dainuoja ir šoka gėlių dukrų šokį. Nyčė prisijungia prie šokio, paskui vienas po kito įsijungia ir erelis, gyvatė bei abu bendražygiai. Šįkart Nyčė nekalba. Jis dainuoja.“

Frydrichas Nyčė (1844–1900) – neabejotinai vienas iš ekscentriškiausių 19 a. filosofų. Gimęs Rėkeno kaime, Prūsijoje, vėliau persikėlė į Bazelį ir nuo to laiko tapo žmogumi be pilietybės. Frydrichas Nyčė kone visą gyvenimą gyveno kamuojamas įvairių psichologinių bei kūno sutrikimų – dėl dažnos migrenos ir skrandžio skausmų filosofas ieškojo tinkamo klimato, kuris kiek sumažintų jo kančias. Dėl šios priežasties Nyčė išnaršė įvairius Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Šveicarijos kampelius. Garsiausioje Nyčės knygoje Štai taip Zaratustra kalbėjo minimi kraštovaizdžių – kalnų, slėnių – vaizdiniai buvo įkvėpti šių regionų gamtos.
Nyčė buvo itin jautrus, lengvai pažeidžiamas, kentė įvairias dvasios ligas, kurios, galų gale, filosofą ir palaužė – 19 a. pabaigoje Nyčė galutinai išprotėjo. Visgi, šios negandos bei asmeninės savybės padėjo Nyčei sukurti išskirtinę filosofinę sistemą, kurioje kritikavo gyvenimą prietaruose, sukūrė amžinojo sugrįžimo teoriją, teigė, jog tikros kūrybos išskirtinis bruožas yra tragiškumas, o esmė – svaigulys – kūrybinių jėgų pakilimo ir pilnatvės jausmas. Nyčė taip pat buvo kompozitorius, muzikinės inspiracijos sėmėsi iš Richardo Wagnerio kūrybos.

Nathalie Prince yra Manso universiteto literatūros profesorė ir kiekvieną akimirką nori išgyventi taip, tarsi ji būtinai pasikartotų.

Christophe’as Prince’as yra rašytojas ir laipioja į kalnus. Jis išvyko keliauti po neegzistuojančius pasaulius, kur visi vieną dieną vėl susitiksime.

Yannas Damezinas yra Liono iliustratorius. Jo mėgstamiausios pasaulio kertelės yra jo lova, piešimo stalas, Zaratustros kalnas ir Yazdo miestas Irane.

Knygelės vertėja Daina Habdankaitė filosofines knygas vaikams pradėjo versti 2018 metais, kai nerūpestingai vaikštinėdama Paryžiaus gatvelėmis aptiko Les Petits Platons knygyną. Jaunoji filosofė tiki, jog filosofija gali ir turi būti prieinama ne tik akademinio pasaulio specialistams, bet visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus ar žinių bagažo. Mažųjų Platonų serijos knygos, jos manymu, yra itin patrauklus būdas prieiti prie sudėtingo, dažnai kvapą gniaužiančio ir daug peno dvasiai teikiančios filosofijos pasaulio.

Apie Mažųjų Platonų seriją

Jeanas Paulis ir Morina Mongin Mažųjų Platonų leidyklą įkūrė 2009 m. savo namų virtuvėje. Per tuos metus pora ne tik susilaukė keturių vaikų bei įkūrė knygynėlį Paryžiuje, kur vyksta gyvi filosofų susitikimai su jauniausiais skaitytojais, bet ir išleido daugiau nei 40 filosofinių knygelių vaikams, kurios po pasaulį pasklido išverstos į daugybę kalbų.

Mažieji Platonai, skirtingai nei kitos Vakarų Europos leidyklos, kurios taip pat leidžia filosofines knygeles vaikams, akcentuoja filosofijos istorijos ir filosofinių asmenybių reikšmę mąstymo ugdymui. Užuot tiesiog kėlę klausimus apie daiktus, žmones, reiškinius ir kitus su vadinamąja gyvenimo prasme susijusius dalykus, Mažųjų Platonų autoriai imasi iššūkio perteikti didžiųjų mąstytojų tyrinėtus klausimus bei metodus, jų nesupaprastindami ir kartu nenuslysdami į biografinį pasakojimą.

Knygelių serijos išskirtinumas – teksto ir vaizdo dermė. Kūrybingą ir įtraukiantį tekstą kaskart lydi įspūdingos, originalios iliustracijos, kurios tampa lygiavertėmis prasmės nešėjomis. Knygelių kūrėjai Prancūzijoje pradeda nuo teksto, kurį rašo žinomi ir patyrę filosofai, o iliustratoriai prie kūrybinio proceso prisijungia jau sukūrus tekstą. Tekstus rašo profesionalūs filosofai, nemažai metų paskyrę tam tikrų filosofinių mokyklų ir idėjų studijoms, tad jų pasakojimai yra ne tik įtraukiantys ir literatūriški, bet juose apstu ir filosofinių subtilybių, kurios neretai atsiskleidžia tik žinantiems filosofinį klausimo ar mąstytojo idėjų kontekstą. Dėl šios priežasties serijos knygelės yra daugiasluoksnės, prie jų verta grįžti keičiantis skaitytojo amžiui ir apsiskaitymo lygiui.