Sonatina

Benjaminas Alekna – vyresnės kartos lietuvių kompozitorius. Gimė 1925 m. kovo 31 d. Bikonyse (Kupiškio raj.). Kompozitorius išgyveno sudėtingą, permainų kupiną gyvenimą: teko gyventi ir dirbti ir ne tik Lietuvoje, bet ir Buriatijos Mongolijoje, Sibire. Pokario metais (1946) pradėjo studijas Vilniaus konservatorijoje (J. Bendoriaus kl.). Nespėjus baigti studijų dešimčiai metų buvo ištremtas į Sibirą. Kompozicijos studijas baigė tik 1963 m. (E. Balsio kl.). Nuo 1963 m. dėstė Klaipėdos, Panevėžio muzikos mokyklose. Benjamino Aleknos kūryba apima įvairių žanrų kūrinius: tai ir vokalinė-instrumentinė poema „Tėvynė poeto širdyje“ (1971), 3 simfonijos (1963, 1969, 1995), simfoninis paveikslas Requiem (1966) pagal M.K. Čiurlionio „Laidotuvių eiseną“, „Neapykanta ir meilė“ styginių orkestrui, vargonams ir mušamiesiems (1968), sonatos fortepijonui (1946–1972), instrumentinės pjesės, solo ir choro dainos. Kompozitorius mirė 2007 m. vasario 1 d., palaidotas Vilniuje, Antakalnio kapinėse.
Benjamino Aleknos kūryba gausi ir įvairiapusė, tačiau beveik nepublikuota. Tik keli leidiniai su jo miniatiūromis pasiekė atlikėjus. Tad šiandien ne kiekvienas gali susipažinti su jo kūrybiniu palikimu, kurį jis gausino įliedamas savo išgyvenimus, tapydamas tomis muzikinėmis spalvomis, kurios didžiausią įspūdį padarė jaunystės laikais (JUODPUSIS, Vaclovas. Benjaminas Alekna. Muzikos kalendorius 2008, Lietuvos muzikų rėmimo fondas, 2007).
Fortepijonui keturioms rankoms pritaikė Saulė Kruopytė.