Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje / Gardens: Traditions, Images and Symbols in Lithuanian Culture

Vizijos, legendos ir sapnai mene / Visions, Legends and Dreams in Art

Acta Academiae Artium Vilnensis 88 - 89

Publikuojamuose straipsniuose daugiausia dėmesio skiriama istorinių Lietuvos parkų ir sodų paveldui. Analizuojamos bendrosios parkų kūrimo estetinės tendencijos ir atskiri jų realizacijos atvejai, aptariami sodai sakraliniame ansamblyje (Pažaislio atvejis), miesto parkai (Alytaus atvejis). Keleto autorių dėmesio centre – Lietuvos sostinė: pradedant nuo platesnio žvilgsnio į per ištisus amžius susiklosčiusį Vilniaus kraštovaizdį, kuriame gamtiniai elementai, želdiniai ir jų prasminės sąsajos su architektūriniais elementais iš esmės formuoja miesto kraštovaizdžio tapatumą, iki konkrečių sodų ir parkų tyrimų, jų rekonstrukcijų bandymų. Pateikiama naujų reikšmingų archeologinių tyrimų duomenų apie Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje buvusius ankstyvuosius sodus, naujai pažvelgiama į XVIII–XIX a. laikų sodus ir parkus vyskupų rezidencijoje Verkiuose, aptariama Vilniaus universiteto Botanikos sodo istorija. Reikšminga ir Lietuvos menotyroje nauja tema – sodų vaizdiniai XIX a. Vilniaus interjerų puošyboje, sodų madų atspindžiai sienų tapyboje ir kambarių apstatyme.

Kitose publikacijose aptariami įvairūs aktualūs XIX–XX a. sodų ir parkų tyrimų aspektai: sodo baldų kūrimo tendencijos, santykis su istorinių dvarų parkų paveldu bei kolektyvinių sodų reiškinys sovietmečiu. Bendrakultūrį sodų santykio su architektūra ir urbanistika aspektą nagrinėja publikacija, skirta sodų įtakai iracionaliosios architektūros raidai.

Dar keli straipsniai skirti sodo įvaizdžiams mene – nuo XVII a. religinės emblemikos iki XIX a. tapybos ir XX a. teatro scenos.

Leidinio "Sodai: tradicijos, įvaizdžiai, simboliai Lietuvos kultūroje / Gardens: Traditions, Images and Symbols in Lithuanian Culture" pabaigoje skelbiamas meninis tyrimas, susijęs su menotyrinėse publikacijose nagrinėjama sodo kaip kultūrinės ir gamtinės terpės problematika.

In the published articles, most attention is devot ed to the heritage of historical parks and gardens of Lith uania. The general aesthetic tendencies of creat ing parks and individual cases of their implementation are analyzed, and gardens in a sacral ensemble (the Pažaislis case) and urban parks (the Alytus case) are discussed. The research of several authors is focused on the capital of Lithuania: from a wider perspective on the Vilnius urban landscape formed in the course of centuries, whose identity is basically shaped by natural elements, landscaped ar eas and their semantic links to architectural details, to the analysis of concrete gardens and parks and the attempts to reconstruct them. New significant excavation data on the early gardens in the territory of the Lower Castle of Vilnius are presented, eighteenth to nineteenth century gardens and parks in the bishops’ residence in Verkiai are newly reconsidered, and the history of the Botanical Garden of Vilnius University is discussed. An important new theme in Lithuanian art research is introduced – im ages of the garden in the nineteenth-century interior decoration of Vilnius and reflections of garden fashions in wall painting and room furnishing.

Other publications address various important aspects of research on nineteenth to twentieth century gardens and parks – the tendencies of garden furniture design, the relation to the historical heritage of manor parks and the phenomenon of collective gardens in the Soviet period. The general cultural aspect of the relation between gardens, architecture and urban planning is analyzed in a publication dedicated to the influence of gardens on the development of irrational architecture.

Several articles discuss the images of the garden in art – from seventeenth-century religious emblems to nineteenth century painting and twentieth-century theatre.

The publication ends with an artistic research project related to the problems of the garden as a natural and cultural habitat.