Šnektos tarp Nemuno ir Šešupės

Šioje knygelėje skaitytojui pateikiama unikali galimybė humoristinių apsakymėlių forma, susipažinti su linksmomis istorijomis, tarmiška sūduvietiška ir dzūkiška kalba. Aprašomi prieš kelis dešimtmečius gyvenusių sūduvio ir dzūkaitės šeimos, įsikūrusios tarp Nemuno ir Šešupės, gyvenimo ir buities nuotrupos. Mažos mergaitės Rutės akimis pristatomas to meto vaizdas. Daugelis šių tarmių žodžių jau nebevartojami.

Tautodailininkė Irena Makauskienė – kiauraraščių pynėja, audėja, keramikė, grafikė, tapytoja, poetė, etnografė, tautinių kostiumų kūrėja, pedagogė. Išbandžiusi visas šias kūrybines sritis, ji palieka mums savo kūrinius kaip etnokultūrinį palikimą.
Gimė 1949 05 01 Kunigiškių km., Prienų raj., Panemunių dzūkaitės Veronikos Žiūkaitės-Montvilienės ir Felikso Montvilos šeimoje. Senelis (iš tėčio pusės) buvo atsikėlęs iš Padovinio kaimo, Marijampolės apskrities. Mama kilusi iš Birštono parapijos, Naudžiūnų kaimo, vietinių vadinamo Žiūkų kaimu.
Mokyklą pradėjo lankyti Kunigiškuose, nuo dešimties metų mokslus tęsė Prienuose. Baigė Buivydiškių žemės ūkio technikumą. Kaune dirbo siuvimo fabrike talonuotoja, vakarais lankė dailės mokyklos suaugusiųjų skyrių. Dirbo dailės kombinate keramike. Sugrįžusi į tėviškę, dirbo Kunigiškių kultūros namų direktore, vėliau – Prienų kultūros namų dailininke, aviacijos gamyklos technologe (sklandytuvų dažytoja). Ištekėjo, gimė vaikelis. Perėjo dirbti į Birštono sanatoriją „Spalis“ dailininke. Paskui dirbo Kauno dailės dirbinių kombinate audėja namudininke, rišo pinikus. 1981 m. įstojo į Lietuvos tautodailininkų sąjungą. Miesto šventėse demonstruodavo senuosius tautinius amatus. Vienu laikotarpiu dirbo Vilkijos D. ir Z. Kalesinskų liaudies amatų mokykloje. Dėstė audimą (tautinių sijonų, prijuosčių), juostų au