Slibino dantys

Pirmojoje Lino Umbraso eilėraščių knygoje „Slibino dantys“ perteikiama gyvenimo lakinumo ir netvarumo pajauta, susipynusi su eilėraščių subjektui svarbiais gyvenimo įvykiais - vaikyste, tėvyste, žmogiškosios vienatvės temomis, poeto tapatybės klausimais, subtiliomis nuorodomis į klimato kaitą. Eilėraščių gyvenimo tėkmę iliustruoja fotografijų motyvai, visa naikinanti, bet kartu apvalanti ugnies stichija. Autorius ne tik įdėmiai žvelgia j kasdienį pasaulį, bet, regis, intuityviai nujaučia, kad vienas svarbiausių dalykų yra suvokti, jog tvyranti tuštuma neišvengiamai užpildoma nuolat besikeičiančiomis formomis.

„Gimiau Kaune 1980-aisiais.
Palikau gimtąjį miestą prieš dvidešimt vienerius metus. Dabar vėl sugrįžtu. Šio eilėraščių rinkinio ir „Kauko laiptų“ leidyklos dėka.
Tai pirmoji knyga. Ilgai nešiota ir išsvajota.
Jos nebūtų be mano šeimos ir draugų Lietuvoje, Amerikoje ir visame pasaulyje. Dėkoju savo tėvams ir seneliams už didžiausią gyvenimo dovaną - gimtąją kalbą. Žmonai Gretai - už kantrybę ir šeimą. Broliui Tomui - už palaikymą. Svetainei rasyk.lt - už pamokas ir netikėtas draugystes. Savo Čikagos lietuviams: „Žaltvykslės“ teatrui, tautinių šokių grupei „Suktinis“, Lietuvių rašytojų draugijai - už galimybę pažinti ir mokytis iš Jūsų visų. Ir, žinoma, visiems, kas rašo ir myli mūsų kalbą visuose planetos kampeliuose: ir nesvarbu kuriame krante broli ten kur esi nebelieka vietos tuštumai.“
Linas Umbrasas