Slaptoji doktrina. KOSMOGENEZĖ ir ANTROPOGENEZĖ. Kolekcinis rinkinys dėžutėje (I, II tomai)

Unikalus Jelenos Blavatskajos kūrinys, pasaulyje žinomas „Slaptosios doktrinos“ vardu, pirmą kartą pristatomas lietuviškai unikaliame pilno teksto leidime, kurį išvertė šviesaus atminimo Antanas Stungurys. 2020 m. išleista ir antroji šio monumentalaus veikalo dalis – daugiau nei 600 puslapių knygą „Antropogenezė“.

„Slaptoji doktrina“ – pats svarbiausias teosofijos magnum opus, sujungiantis kosminę planetų ir žmonijos evoliuciją, taip pat mokslą, religiją ir mitologiją. Pirmą kartą išleistas 1888-aisiais, veikalas iki šių dienų tebėra svarbiausias tekstas ieškantiems Visatos dėsnių pažinimo. J. Blavatskaja sugebėjo padaryti tai, kas neįmanoma, – susisieti senąją Rytų mahatmų išmintį su modernaus pasaulio mokslais, taip pat paskatino visų XX a. New Age judėjimų atsiradimą.

Pirmajame tome „Kosmogenezė“ aprašoma pasaulių kilmė, jų atgimimas po eilinio ramybės laikotarpio. Aprašoma, kaip vystėsi Žemės planeta iki žmogiškosios formos atsiradimo.

Antrajame tome „Antropogenezė“ rašoma apie tolesnę žmogiškosios formos raidą, kaip vyksta proto įžiebimas, kaip žmonių sielos įsikūnija iš ankstesnių pasaulių.

Tai kas aprašyta „Slaptojoje doktrinoje“ yra išsibarstę tūkstančiuose Azijos ir ankstyvųjų Europos religijų raštuose. Šios tiesos uždangstytos hieroglifais ir simboliais. „Slaptoji doktrina“ sujungia senovinius mokymus ir pateikia juos kaip vieną darnią ir nedalomą visumą.

J. Blavatskaja perteikia teosofines tiesas apie Visatos ir Žmogaus egzistencijos prasmę ir vietą evoliucijos procese, aiškina savojo „aš“ suvokimo svarbą ir pateikia užuominų, kas mūsų visų laukia ateityje.

Jelenos Blavatskajos misija šiame gyvenime buvo padėti tiems, kurie eina Tiesos keliu. Vienas reikšmingiausių įvykių jos kelyje buvo Teosofinės draugijos įkūrimas 1875 m. lapkričio 17 d. Pavadinimą šiai draugijai išrinkti buvo nelengva. Jį sudaro su graikų kalbos žodžiai: theos – „dievas“ ir sophia – „išmintis“. Žodis Teosofija reiškia išmintį, panašią į dieviškąją arba „Dieviška išmintis“, tokia išmintis, kokią turi dievai.

Teosofijos esmė yra visiškos darnos tarp dieviškumo ir žmogiškumo pasiekimas žmoguje, jo dieviškų savybių ir siekių stiprinimas. Gerumas, visiškas blogų minčių ar išdidumo nebuvimas, gailestingumas, geranoriškumas visiems tvariniams – tai teosofijos siekiai. Teosofų tikslas yra atverti žmonių širdis ir protus gailestingumui, teisingumui ir didžiadvasiškumui – savybėms, kurios išskiria žmonių giminę. Teosofija moko gyvūnišką žmogų tapti žmonišku žmogumi. Išklausę šios draugijos vedamų mokymų daug kas suvokė, kokia neperžengiama praraja plyti tarp ankstesnio jų požiūrio į gyvenimą ir dabartinio.

Teosofija suteikia galimybę žmogui prasiskverbti į daiktų esmę.

Teosofų draugija suvaidino ypatingą vaidmenį atgaivinant budizmo ir induizmo religijas, prisidėjo prie religijos atgimimo Indijoje ir kitose Rytų šalyse.

Senovės ir šiuolaikinio pasaulio paslaptis J. Blavatskaja atskleidžia per mokslo, religijos ir filosofijos prizmę. Nepaprastai daug keliavusi po pasaulį tam, kad pažintų pasaulio religijas, J. Blavatskaja jose atrado išminties branduolį, kuris leidžia žmonijai išlikti. Slaptoji doktrina ir šiandien yra šių slaptų žinių šaltinis tiems, kurie jau yra pasiruošę jas priimti ir suvokti.

Mokslininkai, kurie skaitė „Slaptąją doktriną“ žavėjosi autorės gebėjimais numatyti artėjančius mokslo atradimus. Jelena Blavatskaja neabejodama žinojo tai, kas mokslui žinoma tapo tik gerokai vėliau. Ant Alberto Einšteino darbo stalo visada buvo padėta SLAPTOJI DOKTRINA, šios knygos išmintimi rėmėsi ir Tomas Edisonas, Viljamas Krukas, Kamilis Flamarionas. Kiti mokslininkai skundėsi, kad visi didieji mokslo atradimai jau padaryti, tačiau 1888 m. išleistoje SLAPTOJOJE DOKTRINOJE buvo parašyta, kad didžiausios permainos mokslo pasaulyje turi įvykti 1888–1897 m. Ir iš tikrųjų, 1895 m. buvo atrasti rentgeno spinduliai, 1896 – radioaktyvumas, sekančiais metais – ir elektronas. Šie atradimai paneigė ankstesnį mokslininkų nusistatymą, kad viskas, kas svarbiausia, jau atrasta.

„Slaptoji doktrina“ apibūdinama, kaip viena nuostabiausių ir labiausiai įkvepiančių knygų.

Iš Rusijos kilusi mokslininkė, religijos filosofė, orientalistė Jelena Blavatskaja laikoma šiuolaikinės teosofijos pradininke pasaulyje. Jos gyvenimas, mokymas ir raštai padarė didžiulę įtaką ne tik kelioms teosofų kartoms, bet ir visai šiuolaikinio pasaulio minties sklaidai. Dvasine žmonijos vedle vadinamos J. Blavatskajos teosofijos, antroposofijos idėjas Lietuvoje skleidė filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vydūnas.

Iš rusų kalbos vertė Antanas Stungurys