Skambėkite, Vilniaus varpai

Vilnietis gydytojas Vytautas Razukas biografinėje knygoje "Skambėkite, Vilniaus varpai" aprašė ne tik savo gyvenimo bei profesinį kelią, bet ir su skaitytojais pasidalino prisiminimais apie prieškario, karo meto ir pokario Vilnių. Ypač įspūdingai aprašytas vienas Vilniaus rajonų - Žvėrynas, kur prabėgo visa autoriaus vaikystė ir jaunystė, kur išvaikščiotos visos gatvelės ir takeliai, žinomi visi namai, maudytasi Neryje, iškylauta Karoliniškių kalvose, Užvingio miške.

Savo akimis matyti ir knygoje aprašomi istoriniai įvykiai yra vertingas palikimas kitoms kartoms.



"Mieste buvo matomas ir jaučiamas karštligiškas vokiečių kariškių ruošimasis miesto gynybai. Buvo minuojami tiltai ir kai kurie pastatai. Aukšti karininkai nuolat zujo nedengtais automobiliais (žinojome ir jų pavadinimus: itin ištaigingos – "Opel General", kuklesnis "Opel leitenant"."



"Rusai nakties metu Žvėryno pakraštyje prieš Užvingio mišką, kur buvo susitelkusios didžiausios vokiečių pajėgos, pakabino keletą garsiakalbių ir juos paslėpė. Iš jų dažnai sklido raginimai kapituliuoti. Žadėjo gyvybės išsaugojimą." 



"Visi labai džiaugėsi, kai apie 1946 metus tarp geležinkelio stoties ir Žvėryno pradėjo kursuoti nedideli, sovietiškos gamybos autobusiukai. Juose buvo apie 20 sėdimų vietų ir dar 10–15 galėjo važiuoti stovėdami. Vairuotojas su specialia rankena pats atidarydavo ir uždarydavo vieninteles duris autobusiuko priekyje. Bilietus pardavinėjo konduktorė."



"Dar prieš septynias buvau savo naujojo darbo vietoje. Gydytoja Nijolė tuo metu baigė paskutiniuosius darbus, ruošdama dirbtinio inksto aparatą prijungti prie ligonio kraujotakos. Pirmą kartą pamačiau šį žmogaus proto ir rankų tvarinį. Tai buvo tarybinės gamybos aparatas AIP 63. Turėjome du tokius aparatus."