Skambantis molis. Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai

Kultūros ir idėjų istorikės, filosofės Nerijos Putinaitės naujausioje knygoje „Skambantis molis. Dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija kaip sovietinio lietuviškumo ramsčiai“ kalbama apie, atrodytų, neginčijamas lietuviškas vertybes – Dainų šventes, Justino Marcinkevičiaus trilogiją „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“ ir Lietuvos TSR (šiandien – Lietuvos) liaudies buities muziejų Rumšiškėse.

Savo monografijoje Nerija Putinaitė rašo, kad poeto „nacionalinis epas“ (savo trilogiją taip vadino pats Justinas Marcinkevičius) sovietmečiu buvo sutiktas su labai palankiai iš visų visuomenės pusių – plačiosios publikos iš vienos, ir cenzorių iš kitos. Mokslininkė argumentuoja, kad trilogijoje paliečiamos istorijos ir tautiškumo temos neperžengė sovietinės istoriografijos nubrėžtos ribos ir trilogijoje pasakojimas apie lietuvių tautos valstybę visą laiką lydimas nesėkmės šešėlio. Toks kontekstas, lyg kontrastas „sėkmingai“ sovietinei realybei buvo visiškai priimtinas ideologinei nomenklatūrai.

Kita „Skambantis molis“ tema skirta Dainų šventėms. Nors šiandien jos įtrauktos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, po antrojo pasaulinio karo ir Lietuvos sovietinės reokupacijos, šventės tapo vienu iš lietuvių sovietizavimo būdu. Nerija Putinaitė parodo, kad 1946 m. Dainų šventė Lietuvos komunistų partijos elito veikėjams atrodė kaip būdas parodyti naujos sovietinės valdžios pastangas globoti tautiškumą, o vėliau, per masinę saviveiklą kontroliuoti tautinius jausmus.

Knygoje „Skambantis molis“ yra ir skyrius, skirtas Liaudies buities muziejui, kuriame vyksta neakivaizdinė Nerijos Putinaitės polemika su sovietinių veikėjų atsiminimų teiginiais, kad muziejaus atsiradimas buvo kultūros rezistencijos aktas prieš centrinę valdžią. Mokslininkė įrodo, kad Rumšiškių muziejus pateko į būtent centrinės valdžios paskelbtą iniciatyvą steigti tokio tipo muziejus visoje Sovietų sąjungoje.

Nerija Puitinaitė savo pokalbyje su LRT žurnalistu sako, kad jos knyga yra noras parodyti tautiškumo vietą sovietinės sistemos ribose. Anot mokslininkės, buvo „... pastangos ne jį uždrausti, įdiegti internacionalumą, bet tautiškumą modifikuoti, prijaukinti prie sovietinės sistemos. Todėl, jeigu tautiniai elementai neturėjo antisovietinių politinių, religinių implikacijų, jie buvo labai pozityviai traktuojami“.

Nerija Putinaitė išgarsėjo 2016-ais metais, kai tuometins Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nusprendė neskirti Patriotų premijos už moklininkės knygą „Nugenėta pušis: ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje“, nors jos kandidatūrą jau buvo patvirtinusi premijos komisija.

TURINYS

ĮVADAS: Sovietinė nacionalinė politika ir lietuviškieji nacionalizmai 19

1. Sovietinės nacionalinės politikos įtampos ir tautiškumo „saugojimas" 20
2. Tautiškumo vystymas kaip sovietinės politikos paradoksas 21
3. Dvi nacionalizmo atmainos: administracinis ir kultūrinis nacionalizmas 26
4. Pragmatinė tautiškumo mašina: grėsmės, ideologija ir emocijos 33

I DALIS. TAUTIŠKUMAS KAIP PRAMOGA: Sovietinės dainų šventės 39

ĮŽANGA. DAINŲ ŠVENTĖS NACIONALIZMO KONTEKSTUOSE 39

1. 1946 M. DAINŲ ŠVENTĖ: REŽIMO LEGITIMACIJOS RŪPESČIAI IR TAUTINĖ PRAGMATIKA 47
1.1. Lietuviškos administracijos rūpestis dėl valdžios legitimumo 47
1.2. Šventės ideologija: klestinti tarybinė lietuvių tauta 50
1.3. Kas sugalvojo šventę? 55
1.4. Organizavimas: ekstremali mobilizacija kultūriniam frontui 59
1.5. Išdainuotas tautiškumas 63

2. MASINĖS MENO SAVIVEIKLOS ORGANIZAVIMAS: ANKSTYVOS NESĖKMĖS IR ŠVENTĖS EFEKTAS (1941-1955) 66
2.1. Dainų šventė - įprastas tarybinės meno saviveiklos reiškinys 67
2.2. Žlugęs meno saviveiklos organizavimas 1941 m. 69
2.3. Dainų šventė išgelbsti meno saviveiklos planus 72
2.4.1946 m. dainų šventė ir meno saviveiklos olimpiados 75
2.5. Masiškumo spurtas ir liaudies apgavystė: 1954 m. literatūros ir meno dekada Maskvoje 79
2.6. Prievarta į šventes 83
2.7. Sovietizuojanti pramoga 86
2.8. Matomas nematomasis 90

3. REPERTUARO KONTROLĖ: TARP PASTANGŲ SOVIETIZUOTI IR VISUOMENĖS LŪKESČIŲ 95
3.1 Pramoginio tautiškumo turinio ideologizavimas ir internacionalizavimas 96
3.2. Liaudies ansamblio repertuaro ideologizavimas 99
3.3. Visuomenės atsakas ir koncertai pagal auditoriją 107
3.4. Ideologiniai hitai: „Ant Nemuno kranto" 112
3.5. Meno saviveiklos krizė: „nudainuotos" dainos ir televizoriaus iššūkis 115
3.6. Estrada ir Vakarų laisvės šmėkla 119
3.7. Šiuolaikinis tarybinis folkloras: sužlugusios kūrybinės pastangos 124
3.8. Folkloro sąjūdis 127

4. ŠVENTĖS TURINIO KAITA: SOVIETIZACIJA IR DŽIAUGSMO GAMYBA 136
4.1. Dainų diena: populiarios tarybinės dainos pakeičia liaudies (tautines) dainas 138
4.2. Kolūkinis tautiškumas: žanrų įvairovė, stilių margumynas 143
4.3. Šventė kaip džiaugsmo mašina 149

5. PERKURTAS ETNIŠKUMAS: PROFESIONALIAI IŠTOBULINTAS IR SUŠIUOLAIKINTAS 158
5.1. Švedas prieš Šimkų: stilizacija ar autentiška liaudies kūryba 161
5.2. Liaudies kūrybos išvystymas ir konfliktas nacių okupacijos metais 165
5.3. „Sušiuolaikintas" išvystytas lietuvių liaudies menas 171
5.4. Nuo tautinio kostiumo prie tautinės uniformos 177
5.5. Reprezentatyvioji meno saviveikla Maskvai 182
5.6. Kas brėžė ribas? 186

6. KURI ŠVENTĖS TRADICIJA?: „DAINŲ ŠALIS". TEATRAS AR LIAUDIES OPERA 190
6.1. Lietuva - „dainų šalis"? 191
6.2. Analogijos pagunda: Estijos ir Latvijos kitoniškumas 193
6.3. Autentiška tautinė tradicija: teatras, ne chorinė daina 197
6.4. Dainų šventės kaip „liaudies operos" 200
6.5. Lietuvių išeiviai ir jų daugialypė švenčių tradicija 206

7. LIAUDIES BUITIES MUZIEJUS: VIETA PRAMOGINEI ETNOGRAFIJAI 213
7.1. Muziejaus idėja: prieškariniai planai ir sąjunginė kampanija 214
7.2. Kraštotyros judėjimas kaip sąjunginė iniciatyva 219
7.3. Komplikuota statyba, nukeltas atidarymas 221
7.4. Propagandinės žinios 226
7.5. Etnografinės pajautos ir šventimo vieta 230
7.6. Disciplinuota etnografinė pramoga 233

II DALIS. LIETUVA KAIP KENTĖJIMAS: Marcinkevičiaus draminė trilogija 243

1. AUTORIUS. VALSTYBĖS APARATAS IR PUBLIKA 247
1.1. Trvs dramos: sumanymas, kūrimas ir aplinkybės 247
1.2. Trilogijos ištakos: nutylėtas Vydūnas? 252
1.3. Rizika ir cenzūros slenksčiai: Mamutų medžioklė 255
1.4. Mindaugas: be cenzūros kliūčių 262
1.5. Katedros sunkumai dėl filosofijos ir Mažvydas 268
1.6. Populiarumas, įvertinimas ir sklaida 274

2. KAIP PERSKAITYTA LIETUVOJE: SOCREALISTINIS SCHEMATIZMAS IR SENOJI LIETUVA 281
2.1. Mindaugas: Tėvynės idėja ir heroizuota nelaisvė 283
2.2. Anapus gėrio ir blogio: istorija (Lietuva) pateisina nusikaltimus tautai 287
2.3. Mažvydas ir Katedra: baudžianti Tėvynė anapus laisvės 292
2.4. Tautiškumo inovacijos: senoji Lietuva, sukurti herojai, epiškumas 297
2.5. Pavyzdinė sovietinio lietuvio patrioto savivoka 305

3. PATRIOTINIS JAUSMINIS REŽIMAS: KANČIA. SKAUSMAS, KALTĖ 311
3.1. Santykis su Tėvyne kaip kentėjimas 312
3.2. Perskilęs herojus ir dialektinė jausmų mechanika 321
3.3. Jausminė misterija: pastatymai, žiūrovai ir jų reakcijos 326
3.4. Pavyzdinė tarybinio lietuvio patriotinė savijauta 332

4. TARP IŠSKIRTINIO PRIPAŽINIMO LIETUVOS TSR IR SĄJUNGINIO ABEJINGUMO 339
4.1. Sąjunginė sklaida 339
4.2. Sąjunginiai teatrai (ir publika) nesudominti 342
4.3. Mindau/jas angliškai - pripažinimo lūžis? 348

5. KAIP PERSKAITYTA ANAPUS LIETUVOS TSR: ŽIAURAUS TIRONO ŠMĖKLA IR EGZOTINIS LIETUVIŠKUMAS 354
5.1. Liaudies kančios, amoralus Mindaugas ir neišvengiama jo baigtis 356
5.2. Klaidingas „patriotizmas" ar kenčiantis Sniečkus? 361
5.3. Revoliucinė filosofinė Katedros dvasia 366
5.4. Nacionalistinis komunizmas užsieniui: tautinio egzotiškumo manifestacija 371
5.5. Nelaisvas herojus ir daugialypis jo vidinis konfliktas 376

VIETOJ APIBENDRINIMO 383
SANTRUMPOS 387
SUMMARY 388
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 392
ASMENVARDŽIŲ RODYKLĖ 400