Šiurpinys. Pasakos siaubasakos vaikams

Baimė greita ir landi tarsi velniūkštis. Bėgsi – pavys. Užsimerksi – per nosį-ausis įlįs – širdį apnuodys, smegenis apraizgys. Ypač baimė mėgsta vaikus, kurie dažnai net nežino, ko bijo. O juk nieko nėra baisiau, kaip bijoti pačios baimės.

„Šiurpinys“ – tai pasakos-improvizacijos lietuviškų pasakų motyvais. Išsaugojusi pagarbų santykį su tautosakiniu kanonu, Rasa Lazauskaitė sumetė į vieną katilą vilko nasrus, velnio ragus, senolių išmintį ir stebuklus, šliūkštelėjo ašarų saujelę, įlašino kraujo lašelį ir išvirė savo šiuRpinį, kurį baisiai gražiai papuošė Laimutė Varkalaitė.

L. Varkalaitės kurtos iliustracijos knygai „Šiurpinys“ yra laimėjusios pasaulinio kūrybinių industrijų tinklo „Creativepool“ apdovanojimą. Visas knygos iliustracijas atrasite čia.

Siaubingai linksmi ir nelinksmai gyvenimiški pasakojimai kviečia vaikus, tėvus bei senelius ne bėgti ir slėptis nuo baimių, o jas pažinti. Ne veltui šimtmečius gludinti ir išgryninti pasakų siužetai atkeliavo iki mūsų dienų. Jie žadina vaizduotę, aštrina mintį ir moko vaikus svarbių dalykų: „Aš bijau... Ar gyvenime taip nebūna?“ „Ne, vaikeli, tai juk – pasaka.“ Kiek paūgėjusiam vaikui galima atskleisti – „...būna, gal ne tokių baisumų... Bet būna...“ O visai didelis, greičiausiai, jau pats pasakys – „Čia visai kaip toje pasakoje, tik dar baisiau...“

Savaip papasakotos ir baisiai gražiai iliustruotos siaubasakos – visiškas pasakinis džiazas! „Šiurpinys“ kviečia pažinti, atrasti, nusijuokti ar tiesiog pašiurpti... Jei abejojate, kad bus nebaisu ar atvirkščiai – pernelyg siaubinga, žiūrėkite, kiek kraujo lašelių užvarvinta prie kiekvienos pasakos.

Vienas lašelis žymi tik kiek baugias pasakas, du – šiurpias, o trys – pačias baisiausias.

Ir nebijokite – pro tvirtus knygos lapus aštriausias velnio ragas nepralįs. Be to, jūs bet kada galite užversti knygą, perbraukti pirštais jaukų, tarsi lininiu audiniu aptrauktą viršelį ir vėl atsidursite saugiuose namuose.