Sinuhė egiptietis (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasirodęs suomių rašytojo Mika Waltari romanas „Sinuhė egiptietis“ laikomas pasaulinės literatūros klasika. Šis romanas – tai istorija apie faraono gydytoją, kurio asmeninė patirtis liudija vienos didingiausių pasaulio imperijų balansavimą ant žlugimo ribos ir nuosmukį. Tiksliai atkurdamas senojo Egipto kultūrą, romanas siunčia pesimistinę žinią apie žmogiškosios prigimties pastovumą – o ji, deja, nepataisomai sugadinta.

Sinuhė, būdamas tremtyje Raudonosios jūros pakrantėje, prisimena savo istoriją. Senasis gydytojas su nusivylimu žvelgia į prabėgusį gyvenimą. Dar kūdikį jį Tėbuose rado gydytojas Senmutas, nusprendęs įsivaikinti Sinuhę. Užaugęs Sinuhė nusprendžia sekti įtėvio pėdomis ir pasirenka tą pačią profesiją. Įgijęs išsilavinimą, jis įstegia kliniką, kurioje darbuojasi su vergu Kapta, su kuriuo ilgainiui tampa geriausiais ir neišskiriamais draugais. Vieną dieną, apkerėtas raganos, Sinuhė praranda viską ir yra priverstas klajoti po Artimųjų rytų žemes. Grėsmės, meilė ir neapykanta - tai, su kuo susiduria romano herojus norėdamas išgyventi ir išlikti. Net ir grįžęs į Egiptą, jis neras ramybės – kaip pakeis jo likimą šalyje vykstantis pilietinis karas?

Skaitydami romaną „Sinuhė egiptietis“ sutiksime daug istorinių figūrų – faraoną Amenhotepą ir jo žmoną Ti, garsiąją Nefertitę, jaunąjį Tutanhamoną ir kitus valdovus, karius ir šventikus. Romano veiksmas vyksta ne tik Nilo deltoje – Sinuhė, ištremtas iš Egipto, priverstas bastytis tarp Sirijos, Babilono ir Mino laikų Kretos. Ši knyga - tai kelionė į mįslingą ir paslaptingą ankstyvųjų civilizacijų epochą.

Romanas „Sinuhė egiptietis“ giriamas ne tik skaitytojų, bet ir profesionalių egiptologų – visus žavi tiksliai ir įtaigiai atvaizduotas Senovės Egipto gyvenimas, kuriame nėra anachronizmų, o gyvenimo detalės vaizduojamos istoriškai tiksliai. Šiandien knyga išversta į keturiasdešimt kalbų. Ilgą laiką jai medžiagą rinkęs Mika Waltari paskutinį impulsą griebtis plunksnos pajuti Antrojo pasaulinio karo išvakarėse. Jo idealizmą pakeitė ciniškas žmogiškos prigimties vertinimas, nes besiartinant karui jis suprato, jog kraujo troškimas ir neapykanta nesikeičia jau keliasdešimt tūkstančių metų.

„Sinuhė stebi, prisimena ir sulaukęs senatvės aprašo pasaulį tokį, kokį jis pažino. Turtinga ir nepadori knyga, kuri nukelia skaitytoją į tolimus kraštus ir padaro jį stebėtoju, tokiu pat kaip Sinuhė. Knygos siužetas vos apčiuopiamas, o plonos jo gijos niekuomet neišpainiojamos. Tačiau ši knyga atveria akis senovės pasauliui, kuris yra gerokai arčiau mūsų, nei manome.“
Kirkus Reviews