Silkė, menkė ir banginis: ir maži gali būti galingi

„Tiems, kurie išdrįsta, kai kiti tyli“ – toks užrašas buvo išpurkštas ant vieno iš daugelio blokų, 1991 m. sausį panaudotų barikadoms prie Seimo statyti.

Šie žodžiai skirti Islandijos užsienio reikalų ministrui Jónui Baldvinui Hannibalssonui, kuris buvo vienintelis demokratinės valstybės vadovas, sureagavęs į Vytauto Landsbergio prašymą palaikyti Lietuvą jai sunkią valandą.

Kodėl Islandija buvo pirmoji šalis, pripažinusi atkurtą Lietuvos nepriklausomybę? Koks žmogus stovi už šio sprendimo? Kodėl jis suteikė mums savo balsą ir paramą tarptautinėje arenoje, kai mūsų pačių balsai buvo nutildyti?

Šioje knygoje „Silkė, menkė ir banginis: ir maži gali būti galingi“ susipažįstame su žmogumi, priėmusiu šį sprendimą. Islandijos užsienio reikalų ministras Jónas Baldvinas Hannibalssonas mums iš pirmų lūpų pasakoja, kas vyko politiniuose užkulisiuose sovietų bandymo užgniaužti Lietuvos nepriklausomybės siekį metu ir iškart po to.

Vilniaus garbės pilietis – ir Vilniaus universiteto garbės daktaras – Jónas Baldvinas yra aistringas socialdemokratas, pasakojantis mums apie mažų tautų solidarumą, Šiaurės šalių modelį ir jam iššūkį metančią neoliberaliąją kryptį. Knygoje „Silkė, menkė ir banginis: ir maži gali būti galingi“ kalbama ir apie tai, kad didėjanti nelygybė kelia grėsmę demokratijai, bei kaip galėtume to išvengti. Jóno Baldvino nuopelnas, kad Vilniuje galime vaikščioti Islandijos gatve ir organizuoti festivalį „Ačiū tau, Islandija“.