Sicilietis

Mario Puzo meistriška saga apie mafiją ir blogį, pakerinti kraupia mafijos pasaulio magija.

Apie autorių:
Mario Puzo (1920–1999) gimė Niujorke, dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, mokėsi Kolumbijos universitete. Po romanų “Laimingas piligrimas” ir “Tamsos arena” (liet. 1995), sukūrė “Krikštatėvį”, kuris jį išgarsino visame pasaulyje ir pagal kurį jis parašė visų to paties pavadinimo F. Coppollos filmo dalių scenarijus. Filmas gavo du Oskarus. Kitos jo knygos: “Kvailiai miršta” (1978), “Sicilietis” (1984), “Ketvirtasis K” (1992), “Paskutinis Donas” (1996, liet. 1998). Rašytojas mirė 1999 m. savo namuose Long Ailende, vos baigęs rašyti romaną “Omerta” (1999). Po jo mirties dar išleistas jo viso gyvenimo veikalas – romanas “Šeima” (2001, liet. 2004), kurio paskutinį skyrių parašė jo žmona.
< br> “Sicilietis” – romanas apie legendinį Sicilijos didvyrį, paprastų siciliečių gynėją Turį Giljaną ir jo bendražygius. Romanas apie Sicilijos mafiją ir jos vadus.
Maiklui Korleonei baigėsi dvejų metų tremtis Sicilijoje, tačiau krikštatėvis paskyrė jam naują užduotį: negrįžti į Ameriką be žmogaus, vardu Salvatorė Giljano. Giljano – legenda, vakarų Sicilijos valstiečių vadeiva, banditas, kovojantis su korumpuota Italijos valdžia. Tačiau didžiausias jo priešas – donas Kročė, žiaurus mafijos vadas. Pasipriešinti dono valiai – vadinasi, paskelbti jam karą, kuriame pralaimėjusiojo neabejotinai laukia mirtis. Į šį aistrų ir išdavysčių sūkurį ir pakliūva Maiklas Korleonė. Paslaptis, kurią jis netrukus sužino, gali atnešti net nesvajotą sėkmę, bet ir gresia baisiausiu pavojumi. Ir vėl Mario Puzo sukūrė meistrišką sagą apie blogį, pakerinčią kraupia mafijos pasaulio magija.