Septynios širšės

"Kokia septynių širšių galia?" – svarsto poetas, mat jos net „kumelį papjovė“. Betgi esama ir grėsmingesnių galių.

Algimantas Mikuta, daugiau kaip penkiolikos poezijos knygų autorius, naujausiame rinkinyje „Septynios širšės“ atpažįstamas iš smagių, ironiškų posmų. Poetas įdėmiai ir atlaidžiai stebi komiškas mūsų gyvenimo puses, visuotinį teatrą, masinius stereotipus. Nuo jaunystės simpatizavęs progresui, naujovėms, vis dažniau savo aplinkoje mato jų stoką, veiklos imitacijas, į kurias įsitraukia net jaunimas. Poetas nepraleidžia progos paleisti šmaikštų komentarą, dinamiškų metaforų sankabą.

Rinkinyje daug nuotaikingų psichologinių, socialinių portretų ir autoportretų. Ar kalbėdamas apie nūdienos aktualijas, ar apie valdingą sodo šeimininkę, ar praskleisdamas savo nuotaikas, poetas kasdieniškas situacijas įsuka iki linksmo pokšto, paradokso. Per potekstę, užuominą kalbama apie tai, kas žmogui svarbu. Dažniau susimąstoma apie rudenėjantį laiką, nešantį liūdesį.

A. Mikuta rašo visiems suprantama poezijos kalba, pažeria nemažai gyvenimo išminties, negaili ir perspėjimų. Knyga praturtina šiuolaikinę poeziją tradicinėmis vertybėmis, prasmingais tekstais. A. Mikuta yra Poezijos pavasario laureatas, jo kūryba įvertinta Lietuvos rašytojų sąjungos, S. Nėries, B. Brazdžionio ir kitomis premijomis.

Išmokęs pinklioti žodžius,
rašai eilėraščius klaidžius.
Laukinė antis skraidžioja po sodą,
o jos ančiukai bėga iš paskos.
Atlikę žodžiai metasi pro langą,
mėgina šeimynėlę pasivyt.
Vienkojė obelis įmigusi kasryt
eilėraščio gale pašoka tango.