Senosios Lietuvos literatūra 1253-1795

Šioje senosios raštijos apžvalgoje, apimančioje ilgą laikotarpį nuo XIII a. vidurio iki XVIII a. pabaigos, pateikiamas naujas literatūros istorijos vaizdas. Be lietuvių autorių, kūrusių XVI-XVIII a., knygoje pristatyti svarbiausi kūrėjai, parašę reikšmingų kūrinių kitomis kalbomis, nuo seno vartotomis Lietuvoje rašto reikalams, ir svarbiausi įvairiakalbės literatūros kūriniai. Be Mažvydo ir Bretkūno, Kleino ir Donelaičio, skaitytojas čia suras straipsnius apie Jono Malalo kroniką bei Vilniaus chronografą, Lietuvos metraščius bei Brastos Bibliją, Skoriną, Husovianą, Roizijų, Radvaną, Fiodorovą, Tiapinskį, Sarbievijų, Dachą, Smotrickį, Chylinskį, Pretorijų, Radvilienę, Baką, Benislavską, Paprockį, Naruševičių, Nemcevičių, Vikovskį, Kalinskį, Karpavičių, Kvantą ir kitus senosios Lietuvos kūrėjus. Knyga apibendrina pastarųjų dešimties metų lietuvių ir užsienio mokslininkų, pirmiausia kultūros, kalbos ir literatūros istorikų, tyrimus, remiasi naujausiomis šaltinių publikacijomis - visais tais humanitarinės minties laimėjimais, kurie dar negausiai atspindėti arba iš viso nepatekę į enciklopedijas, žinynus bei vadovėlius. Straipsnius šiai literatūros istorijai parašė didelis būrys literatūrologų, istorikų ir kalbininkų iš Lietuvos, Lenkijos, Čekijos ir Baltarusijos.