✅ Žaislai ir žaidimai -25% PIGIAU! Naršykite čia >> ✅
Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime
Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).
Klasikine senąja slavų kalba vadinama IX–X amžių religinių raštų kalba. Ji atsirado IX a. II pusėje, kai broliai Kirilas (Konstantinas) ir Metodijus sukūrė abėcėlę, kuri buvo pavadinta glagolica (nuo žodžio glagolati „kalbėti"). Broliai misionieriai iš graikų kalbos į to meto slavų kalbą (manoma, kad slavai tuo metu kalbėjo visiems jiems suprantama kalba) vertė religinius tekstus. Rankraščiai paplito po visas slavų žemes. Tekstus perrašinėjantys vienuoliai kartais įnešdavo tam kraštui būdingų kalbos žodžių, todėl atsirado senosios slavų kalbos variantai: senoji bulgarų kalba, bažnytinė slavų kalba (Rusijoje parašyti religiniai tekstai, iš jų seniausias išlikęs yra „Ostromiro evangelija", 1056–57 m.) ir t. t.
Senoji slavų kalba pasižymi leksikos, žodžių darybos, morfologijos bei sintaksės ypatumais, turi daug bendrybių su baltų kalbomis, ypač su lietuvių kalba – viena seniausių indoeuropiečių kalbų, išsaugojusių archajinių indoeuropiečių formų (žr. lent.).
| Autorius: | Ana Dundaitė |
| Leidėjas: | Vilniaus universiteto leidykla |
| Išleidimo metai: | 2009 |
| Knygos puslapių skaičius: | 302 |
| Formatas: | 17x24, minkšti viršeliai |
| ISBN ar kodas: | 9789955335115 |
Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti
