Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje. XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai

2005 m. Vilniuje, Bokšto g. 6, atrastas iki tol nežinotas vėlyvųjų viduramžių griautinis kapinynas. Per ilgus archeologinių tyrimų metus čia aptikti 533 kapai. Sklypas, kuriame rastas senkapis, yra Vilniaus senojo miesto rytinėje dalyje, patenkančioje į vadinamojo Rusėnų miesto, kitaip Civitas Rutenica, teritoriją, siejamą su stačiatikių tikėjimo Vilniaus miestiečiais. Iki šiol sukauptais duomenimis, laidojimo paminklas Bokšto gatvėje yra datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu–XV a. pradžia. Tai sudėtingas laikotarpis, kai pagonišką pasaulėžiūrą šalyje keitė krikščionybė. Vilnius oficialiai išliko pagoniškas iki 1387 m., o Bokšto gatvėje aptiktas senkapis pasižymi išskirtinai krikščioniškosios laidosenos bruožais.

Monografijos „Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje: XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai“ tikslas – pristatyti kapinyno Bokšto gatvėje medžiagą, išsamiai aptarti laidosenos jame bruožus. Siekiama išanalizuoti kapinyną aprėpiant gerokai platesnį laidosenos Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose kontekstą, aptarti Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto, ypatumus, tuometės visuomenės bruožus bei istorinę situaciją, kuri leido dar pagoniškame mieste atsirasti krikščioniškam (stačiatikiškam) laidojimo paminklui. Skaitytojas galės susidaryti išsamesnį vaizdą apie XIII–XV a. laidojimo paminklus, laidosenos bruožus, tyrimų būklę, naujausias interpretacijas Lietuvoje ir užsienyje. Kapinyno tyrimai paskatino pažvelgti ir į kasdienį Vilniaus miestiečių gyvenimą, tuometės visuomenės demografinę situaciją.

Ši knyga „Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje: XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai“ – tai ilgamečių tyrimų Vilniuje, sklype Bokšto g. 6, rezultatas. Monografijos autoriai Lietuvos istorijos instituto archeologai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė detaliuosius archeologinius tyrimus čia vykdė nuo 2006 iki 2014 m. Išskirtinis šiame sklype aptiktas paminklas – vėlyvųjų viduramžių griautinis senkapis, datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu–XV a. pradžia. Šis laikotarpis yra daug klausimų keliantis Lietuvos istorijos tarpsnis, kai pagonišką pasaulėžiūrą šalyje keitė krikščionybė. Vilnius oficialiai išliko pagoniškas iki 1387 m., bet Bokšto gatvėje aptiktas krikščioniškosios laidosenos bruožais pasižymintis griautinis kapinynas, datuojamas laikotarpiu dar iki oficialaus krikšto. Šis laidojimo paminklas, remiantis išsamia analize, priskirtinas stačiatikių tikėjimo (ne tik atvykėlių, bet ir apsikrikštijusių vietinių gyventojų) bendruomenei. Tiriamasis senkapis unikalus ne tik dėl istorinio konteksto, bet ir tuo, kad yra labai gerai išlikęs miesto laidojimo paminklas su intensyviais kultūriniais sluoksniais virš jo. Surinkta gausi medžiaga, atlikti įvairūs tarpdisciplininiai tyrimai. Be to, paminklas beveik iki galo ištirtas, o tai gana retas atvejis Lietuvos archeologijoje. Pasirinktas knygos formatas – tai ne tik kapinyne Bokšto gatvėje aptiktos medžiagos publikavimas, bet ir detalus visų tyrimų pristatymas ir įvertinimas aprėpiant platesnę geografinę erdvę ir istorinį kontekstą.

Laidosenos tyrimai yra nuolatinis procesas, kai kiekvienas naujas atradimas, kaip ir kiekvienas naujas tyrimų metodas, gali koreguoti iki tol darytas išvadas. Tačiau labai svarbu susisteminti tai, kas sukaupta iki šiol. Apibendrinta kapinyno Bokšto g. 6 medžiaga, laidosenos bruožų išskyrimas ir aptarimas, ištirtų kapų katalogas yra svarbūs šaltiniai tiriant laidoseną Lietuvoje. Tikimės, kad knyga bus įdomi ne tik specialistams, archeologams ir istorikams, bet ir visiems, kurie nori daugiau sužinoti apie viduramžius Lietuvoje, Vilniaus miesto kūrimąsi ir augimą XIII–XV a., laidosenos papročius ir jų kaitą pereinamuoju laikotarpiu iš pagonybės į krikščionybę.