Senieji lietuvių šeimos papročiai

Šioje knygoje "Senieji lietuvių šeimos papročiai" iš amžių glūdumos prikeliama viena reikšmingiausių dvasinės kultūros sričių, kuri ne mažiau už kitas apklota tūkstantmečių užmaršties dulkių.

Senieji lietuvių šeimos papročiai – tautos mitologijos ir religijos dalis, daugelio tyrinėtojų laikoma senosios Europos mitologinių vaizdinių, religijos, apeigų, kulto pamatu. Mūsų tolimi protėviai, puoselėdami savo švenčių apeigas, kupinas mitologijos, religijos, palaikančias aukštą žmogaus moralę ir dvasinę kultūrą, neskubėjo jų atsisakyti ir pakeisti svetimomis. Šeimos papročiai, apeigos, tradicijos – tautos kultūros liudininkai bei saugotojai – yra ir patikimi istorijos šaltiniai, padedantys atskleisti tautų kūrybos, sąmonės, mitologijos, religijos, visos dvasinės kultūros raidą.

Žinomos mokslininkė etnografės monografija apie lietuvių šeimos apeigas ir papročius apima svarbiausius žmogaus gyvenimo tarpsnius: vaiko gimimą ir auginimą, savo šeimos kūrimą - vestuves ir mirtį - laidotuves. Savo teiginius autorė iliustruoja liaudies dainomis, sakmėmis, patarlėmis ir kt.

Leidinys "Senieji lietuvių šeimos papročiai" skirtas kiekvienam savo tautos papročiais besidominčiam skaitytojui.

TURINYS

Pratarmė / 7
Įvadas 13

Lietuvių šeima / 19
Matriarchalinė šeima / 19
Patriarchalinė šeima / 23
Šeimos namų židinys / 32
    Ugnies užkūrimo reikšmė šeimoje / 39
Šeimos sudėtis / 47
    Kūdikis šeimoje / 57
Kūdikio laukimas / 57
Kūdikio gimimas / 67
Krikštynos / 86
Vaikų auginimas / 94
    Šeimos vaikai 97
Piemenėliai / 109
    Didžioji piemenų šventė / 118
    Ganymo sezono užbaigimas / 125
Darbai ūkyje / 126
Sugyvenimas šeimoje / 128
Namų švara, tvarka ir higiena / 136
Šeimos santykiai su kaimynais / 140
Vestuvės / 149
Senųjų vestuvių papročiai / 149
Krikščionybės laikų bažnytinės sutuoktuvės / 197
Mirtis ir laidotuvės / 257

Baigiamasis žodis / 301