Seniai miręs (devintoji Sukės Stekhaus knyga)

Sukei Stekhaus kasdienis bendravimas su vampyrų ir vilkolakių bendruomenėmis Bon Tone ir jo apylinkėse yra kasdienybė. Ji susaistyta krauju su vampyrų vadu, draugauja su vietos vilkolakių gauja, dirba žmogui, kuris keičia pavidalą, ir turi brolį panterlakį... Bet daugumai miestelio žmonių vampyrai yra paslaptingos ir gundančios būtybės, o apie metamorfus jie išvis nieko negirdėję. Kol kas. Vilkolakiai ir metamorfai nutaria sekti įkandin vampyrų ir pranešti apie savo egzistenciją visam pasauliui. Viskas atrodo neblogai, kol baro aikštelėje randama nukryžiuota panterlakė. Sukė jaučia pareigą rasti žudiką, nes auka – brolio žmona. Tik mintis skaitanti mergina neįtaria, kad Bon Tonui gresia didesnis pavojus nei tas žudikas. Senesnė, galingesnė ir paslaptingesnė už vampyrus rasė ruošiasi karui, o Sukė taps tik menka pėstininke jų kovoje...
Kai japonai išrado sintetinį kraują, vampyrai išlindo iš savo slėptuvių ir žmonijai teko išmokti sugyventi su kita rūšimi. Sukė Stekhaus, Bon Tono miestelio baro „Pas Merlotę“ padavėja, suintriguota: nors žmonių mintys jai kaip ant delno, ką mąsto vampyrai, perskaityti ji negali. Pirmasis vaikinas vampyras Bilas atskleidžia Sukei kitą pasaulį: pasirodo, egzistuoja ne tik vampyrai, bet ir vilkolakiai, fėjos, goblinai ir kitokie padarai, kol kas besidangstantys žmogišku pavidalu. Pasklidus žiniai apie telepatines Sukės galias, ji tampa neįkainojama teisėsaugai. O įgijusi metamorfų pasitikėjimą, mergina pamažu klimpsta į daugumai žmonių nežinomą gyvenimą. Plečiasi pažįstamų antgamų būrys. Mergina vis labiau traukia pavidalą keičiančių vyrų dėmesį, vis dažniau kviečiama tarpininkauti painiuose antgamtinių būtybių santykiuose, o jos galios dėl antgamų kraujo vis labiau auga.