Senėjimo menas

Net jei apie tai kol kas negalvojate, senatvė anksčiau ar vėliaus pasibels ir į jūsų gyvenimą. Kaip įkopus į septintą dešimtį išsaugoti džiaugsmą ir mėgautis pilnaverčiu gyvenimu? Benediktinų vienuolis Anzelm Grün knygoje „Senėjimo menas“ kviečia pasikalbėti apie senatvę – be stereotipų, baimės ir nerimo.

Šią knygą Anzelm Grün parašė perkopęs šešiadešimties metų slenkstį. Knygoje jis kviečia skaitytojus neskubant patyrinėti, ką reiškia senėjimas. Anot jo, vertinant per dvasingumo prizmę, senatvė gali tapti brandos ir dvasinės pilnatvės laiku. O tai suteiks jėgų įveikti iššūkius, su kuriais gali tekti susidurti.

Senėjimas – natūralus biologinis procesas. Tačiau labai daug kas priklauso ir nuo to, kaip patys jį vertiname. Pasitikėdami savo sielos stiprybe galime atsverti gamtos dėsnių nulemtą kūno silpnėjimą ir džiaugtis gyvenimo rudeniu.

Knygos „Senėjimo menas“ puslapiuose benediktinų vienuolis atvirai ir įtikinamai pasakoja apie problemas, su kuriomis žmonės susiduria senatvėje. Jis moko priimti, paleisti ir susitaikyti – šiuose trijuose pasirinkimuose slypi galia atsispirti laiko tėkmei. Supratę ir susitaikę su savo netobulumu, į savo gyvenimą galime įsileisti naujas dorybes. Tai dėkingumas ir kantrybė, švelnumas ir ramybė. Atsisakydami geidulių ir sugebėdami paleisti prabėgusią jaunystę, sulauksime naujų malonių, kurių vertė galbūt nepalyginamai didesnė.

1945-aisiais gimęs Anzelmas Grünas – benediktinų vienuolis ir Miunsteršvarcacho vienuolyno administratorius. Kai kurie laiko jį vienu populiariausiu šiandienos krikščioniškosios literatūros autoriumi. Savo knygose jis gilinasi į aktualius, šiuolaikiniam žmogui kylančius klausimus, analizuoja jų patiriamus sunkumus. Vienuolis taip pat veda kursus ir skaito paskaitas. Gerbiamo sielovadininko, dvasinio vadovo ir tėvo pamokymų klausosi dešimtys tūkstančių žmonių, o jo knygos sulaukia ir didžiulio tiražo, ir susidomėjimo.
Filosofo ir teologo išsilavinimą turintis vienuolis yra parašęs ne vieną knyga apie krikščionišką tradiciją. Tarp jo leidinių – pasakojimai apie pranciškonus, Jėzaus asmenybę, krikščionybės tėvų mokymą. Anzelmas Grünas nevengia imtis ir aktualių kasdienio gyvenimo klausimų, buitiškų temų. Jis rašė ir apie nerimąs dėl vidurio amžiaus krizės, ir apie gyvenimo saulėlydį.

Iš vokiečių kalbos vertė Jolita Tamoliūnaitė-Salmen