Senė

Romanas „Senė“ – tai paskutinė lietuvių rašytojo, prozininko ir publicisto Alfonso Bieliausko knyga. Romane pasakojama lenkų didikų palikuonės Elenos Poniatovskos gyvenimo istorija. Knygoje atskleidžiamas moters likimas, kuriame persipina tragedija ir sveika gyvenimiška ironija.

Savo paskutiniame romane „Senė“ vienas žinomiausių vyresniosios kartos prozininkų įtraukia skaitytoją į tikrą gyvenimo sūkurį. Moters, lenkų didikų palikuonės Elenos Poniatovskos, likimas čia piešiamas meistriškai derinant realybę su išmone ir nuolat balansuojant tarp grotesko, satyros ar sarkazmo, atsiskleidžia visas įvairiausių emocijų spektras. Moters gyvenimą nulemiančios jėgos atneša tai turtus ir prabangą, tai skurdą ir purvą. Herojės gyvenimą valdo svajonės ir meilė, galimybės ir viltys, o natūralistiniai ir kartais net nužmoginantys vaizdai atveria skausmingą, nerimo ir neblėstančio tikėjimo kupinos žmogaus sielos trapumą.

Šia knyga autorius, galima sakyti, atsisveikino su skaitytojais. Romano „Senė“ pabaigoje jis pateikia atvirą savo gyvenimo credo, pavadintą „Memento mori“. Tarsi nujausdamas, jog tai bus paskutinė jo knyga, A. Bieliauskas jautriai ir nuoširdžiai paskutinį kartą atveria širdį skaitytojams.

Alfonsas Bieliauskas (1923–2018) – rašytojas, prozininkas ir publicistas, literatūros kritikas, politinis veikėjas. Gimė ir mokėsi Kaune, Kauno universitete studijavo lietuvių literatūrą, buvo laikraščio „Tarybų Lietuva“ apžvalgininkas. Nuo 1949 metų apsigyveno Vilniuje ir pradėjo dirbti žurnale „Švyturys“. Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete baigė lietuvių literatūros specialybę, o „Švyturyje“ kilo karjeros laiptais – tapo redaktoriaus pavaduotoju, vėliau ir redaktoriumi. Žurnalui vadovavo 16 metų, iš viso 21-erius metus dirbo spaudoje. Tapo Rašytojų sąjungos nariu, kurį laiką jai ir vadovavo.

Politikos, visuomenės gyvenimo, kultūros ir literatūros iliustruotas žurnalas „Švyturys“ formaliai niekam nepriklausė, o tai buvo neįprasta sovietinio režimo laikotarpiu. Tačiau tai leido jo vadovams ir autoriams kur kas laisviau rinktis temas, drąsiau pasakoti apie lietuvių kultūrą.

Ankstyvoji A. Bieliausko kūryba – propagandinė, vėliau dažnai rašydavo socialistinio realizmo ar komunistinę ideologiją vaizduojančius kūrinius. Vėlyvesnei kūrybai būdingas vidinis monologas, lyrinės refleksijos, dorovės temos.

Populiarios jo naujausios knygos – „Amžiai su amūrais“, „Joks, arba Rugsėjy, kai išplaukia laivai“. Taip pat puikiai žinomi ankstesni kūriniai - „Kauno romanas“, „Tada, kai lijo“, „Ramūs laikai“, „Vilniaus kalneliai“, „Ugnelė mūs kraujo„, Patogi moteris“, „Kitų gyvenimas“.

Rašytojo kūriniai išversti į rusų, ukrainiečių, estų, latvių, anglų, vokiečių kalbas.