Senasis lietuvių sapnininkas

Nuo seniausių rašytinių šaltinių visuose tikėjimuose sapnams teikiama didelė reikšmė. Senovėje sapnai buvo laikomi Dievo ir dievų apreiškimais ir todėl juos aiškindavo dvasininkai. Net Šventajame Rašte nemažai apie sapnus prirašyta. Juk Juozapas atspėjo ir išaiškino vienam Egipto faraonui jo sapną apie septynerius gerus ir septynerius blogus metus. To sapno išaiškinimas išgelbėjo daugelį žmonių nuo bado, nes per septynerius gerus metus žmonės prisitaupė badmečiui maisto. Kitam Juozapui, Švč. Mergelės vyrui, prisisapnavo, jog Erodas rengiasi nužudyti jo sūnų Jėzų. Jis su žmona Marija nakčia išbėgo j kitą žemę ir taip išgelbėjo kūdikėlį Jėzų nuo nužudymo. Po kiek laiko, kai pavojus praėjo, vėl Juozapui sapnas pranešė, kad jis ramiai gali grįžti į savo žemę.

Ir vėlyvajame Lietuvos metraštyje - „Bychovco kronikoje" - pasakojamas kunigaikščio Gedimino sapnas. Jam Šventaragio slėnyje prisisapnavo  geležinis vilkas, o iš to vilko vidaus daugybė vilkų staugė. Lizdeika, senasis žynys, taip gražiai sapną išaiškino, kad Gediminas toj vietoj pastatė Vilnių, kurio garsas ir garbė, kaip anų vilkų balsas, į visas šalis pasklido.

Daug gražių legendų, biblinių istorijų, padavimų susieta su sapnais. Sapnus aiškinantys žmonės labai gerbiami, jų būta visose bent kiek išsivysčiusiose kultūrose.


Biologijos mokslų daktarė Angelina Zalatorienė knygoje „Laiko sauja" rašo:     sapnas iš tikrųjų neša rimtą informaciją, kurią suprasti ir interpretuoti reikia labai individualiai. Sapnų informacija yra tikra ir neišvengiama. Ji kalba apie praeities ir ateities įvykius, ligas, vagystes, puikų norų išsipildymą, naujas pažintis, meilę, netektį ir kt., kuriuos pakeisti ne mūsų jėgoms, tačiau mūsų valioje nemalonumus sumažinti iki minimumo. Vis dažniau sapnus pradėjo vertinti gydytojai, nustatydami ligoniui diagnozę. Spalvoti sapnai rodo, kad žmogus prisirišęs prie žemės ir šiuo metu jam labiausiai rūpi paprasti materialūs dalykai - karjera, meilė, seksas, garbė, pinigai. Priešingai, ne-spalvoti sapnai yra aukščiausios kokybės. Juos sapnuoja nuo žemės pakilę, nenykstančių vertybių ieškantys žmonės.

Kartkartėmis nespalvotus sapnus pavyksta susapnuoti ir spalvotų sapnų „meistrams", kai jie pabendrauja su įdomiais žmonėmis, paskaito vertingos literatūros ir susimąsto apie savo dvasios tobulėjimą" (Angelina Zalatorienė, „Laiko sauja", Vilnius, 1995, p. 120).


Sapnus dažnai sudaro daugelis daiktų ar įvykių. Pirmiausia reikia pagalvoti, kas padarė didžiausią įspūdį, po to prisiminti, ar tamsta pats dalyvavai įvykiuose, ar tik stebėtojas buvai. Toliau - koks buvo svarbiausio daikto, reiškinio, įvykio ryšys su antraeiliais dalykais (natūralus, koks būna tikrovėje, ar nematytas, kokio tikrovėje nepasitaiko). Atkreipk dėmesį, kaip įvykiai klostėsi, kokius šalutinius garsus girdėjai, jausmus ir įspūdžius patyrei. Atsimink sapnuotų daiktų, reiškinių, įvykių eigą, kaip viskas siejosi, ar vyko be sąryšio, atkarpomis, kaip paprastai sapnuose atsitinka. Nuojauta ir sapno ryškumas padės atskirti, į ką sapnas norėjo atkreipti tamstos dėmesį.

Taigi pirmiausia atrink ryškiausius ir svarbiausius sapno įvykius, daiktus, reiškinius ir surask jų reikšmes sapnininke. Nepraleisk ir antraeilių dalykų, nes kartais būtent jie gali padėti suprasti sapno visumos reikšmę. Jei pats sapno įvykiuose neda-lyvavai, buvai nuošalus stebėtojas, nemanyk, kad tamstos paties tai neliečia. Toks sapnas gali netgi greičiau kasdienybėje išsipildyti, negu tas, kur pats veikėju buvai. Daugiau atsižvelki, tamsta, į sapnus, kur reiškinių, daiktų ryšys natūralus, negu į tuos, kur tikrovėje neregėti, nes tai dažnai būna tik liguistumo padarinys. Sapnai, kurie padaro didelį įspūdį, kuriuos ilgai atsimeni ar mažai pasikeitusius pakartotinai sapnuoji, beveik visada išsipildo, todėl į juos atkreipk ypatingą dėmesį.

Kartais sapnininke duotos to paties daikto ar reiškinio prieštaringos reikšmės. Gyvenimas susideda iš juodo ir balto, iš skirtingų žmonių, iš skirtingų dienų. Vieną kartą tam pačiam žmogui tas pats sapnas gali laimę nuspėti, kitą kartą nesėkmę išpranašauti. Priklauso kur, kada ir kaip sapne tai išvydai ir kuriuo gyvenimo metu tai susapnavai. „Dvejopumas, įsitvirtinęs dar nuo antikos laikų, skiria sapnus į pranašaujančius ateitį ir į tokius, kuriems reikia aiškinimo, nes visada yra galimybė keleriopai suprasti simbolius" (Udo Becker, „Simbolių žodynas", Vilnius, 1995, p. 219).


Skaičiai, žymintys kai kurias sapnų reikšmes, sapnuotojui yra laimingi, jeigu jis tą dieną žaistų loterijos žaidimus. Taigi ir loterijoje tamstai išlošti gali padėti sapnas.

„Didžiajame lietuvių sapnininke" sakoma: „Brangus Broleli ir brangi Seserėle, saugokis nusidėjimų, kurie kenkia Tau ir Tavo artimui. O skaitydamas „Sapnininką" pats labai gerai numanai, kad niekam skriaudos nepadarysi, tik bėdos išvengsi, savo kožną žingsnį apgalvosi. Jei viskuo tuo netiki, o ir labai į širdį nereikia dėtis, pažaisk su „Sapnininku" ir savimi pačiu. Prie kai kurių svarbesnių sapnų pritaikyti paveikslėliai, kurie negana, kad padailina knygą, bet pagelbsti skaitytojui įsivaizduoti ir įsigilinti į sapno mintį bei turinį".


Mes tikime, kad vyresnio amžiaus žmonės, vartydami šį „Senąjį lietuvių sapnininką", prisimins savo jaunystę. O jaunimui tebūnie tai kelionė į XX amžiaus pradžią.


Saldžių sapnų!