Saros raktas

„Saros raktas“ – dvi istorijos, du laikotarpiai ir viena juos jungianti gija - Holokaustas. Nuo nacių žiaurumų Antrojo pasaulinio karo metais iki šiandienos atminties. Prancūzų rašytoja Tatiana de Rosnay jautriai pasakoja vienos žydų mergaitės likimą.

1942 m. liepa, Paryžius. Naciai pradeda susidorojimą su žydais, todėl vieną naktį į Saros ir jos šeimos namus įsiveržia policija. Pareigūnai areštuoja visus šeimos narius, tačiau Sara spėja savo brolį Mišelį paslėpti spintoje. Ji pažada, kad sugrįš, atrakins spintos duris ir jį išgelbės, tačiau Žiemos velodrome žydų šeimos išskiriamos ir išblaškomos. Vienų laukia Aušvicas, kiti - į stovyklą netoli Orleano. O Sarą kamuoja tik viena mintis: kaip grįžti namo ir išgelbėti broliuką.

2002 m. gegužė, Paryžius. Artėja įvykių Žiemos velodrome 60-osios metinės ir amerikiečių žurnalistė Džulja Džarmond gauna užduotį parašyti apie tai straipsnį. Rinkdama medžiagą, ji sužino, jog jos vyro giminė glaudžiai susijusi su Saros šeimos likimu. Ji nusprendžia išsiaiškinti visas šios mįslingos istorijos detales. Besigilindama į Saros praeitį, ji kartu privalo spręsti savo šeimos ir santuokos problemas.

Tatiana de Rosnay – puikiai vertinama prancūzų rašytoja, žurnalistė ir scenaristė. 2011 m. žurnalas Figaro paskelbė skaitomiausių prancūzų autorių dešimtuką, kuriame de Rosnay užėmė penktą vietą. „Saros raktas“ – populiariausia autorės knyga, šiuo metu parduota net penki milijonai jos kopijų. 2009 m. romano pagrindu sukurtas Serge Joncour režisuotas filmas. Romano autorė teigia, kad tai puiki ekranizacija – ji prisipažįsta, kad žiūrėdama ją negalėjo sulaikyti ašarų.

„Knygą „Saros raktas“ sukūriau prieš dešimtmetį. Visada buvau įsitikinusi, kad sienos gali kalbėti. Viena iš ankstesnių mano knygų jau kalbėjo apie Nelatono gatvę, kur vyko Žiemos velodromo įvykiai 1942 m. Tuomet suvokiau, jog iš tikro nežinau, kas vyko tragišką liepos 16 d., nes net aštuntajame dešimtmetyje mokykloje apie tai kalbėti buvo tabu. Tuomet pradėjau domėtis – mane pribloškė, kai sužinojau kas nutiko daugiau nei 4 tūkst. žydų vaikų, todėl nusprendžiau apie tai parašyti. Bet tuo pat metu buvau įsitikinusi, jog knyga neturi būti istorinis romanas, jam būtinas šiuolaikiškas žvilgsnis. Todėl ir susiejau Džulijos ir Saros istorijas.“
Tatiana de Rosnay

Iš anglų kalbos vertė Dalia Zaikauskienė