Sakmė apie senobę

"Mūsų Senobė ne rožėmis klota. Porą šimtmečių per ilgai laikėmės gamtmeldystės. Kaimynai krikščionys įgijo raštą, valstybėse vartojo gimtąją kalbą ir raštą, o mes nei to, nei kito. Sulaukėme krikštytojų ordinų, jiems krikštytas lietuvis buvo tik negyvas lietuvis. Laimėjome Žalgirio mūšį, bet prūsus ir Baltijos jūrą palikome vokiečiams. O bajorų Lietuva be valstybinės lietuvių kalbos ir rašto tapo lenkiška, lietuviai tik baudžiauninkai. Gerai, kad radosi drąsių inteligentų šviesuolių ir knygnešių. XX amžiuje trumpam atgimėme, bet mus užgrobė bolševikinė Rusija, iškart likvidavo tautos elitą ir pusę amžiaus visuotinai naikino genofondą.

Sakmėje veikia istoriniai valdovai, vaizduojami istoriniai mūšiai ir įvykiai. Lietuvos įvykius ir likimą lemia trys seserys Likimo deivės – Laima, Lauma ir Gabija bei pasiuntinys Aitvaras Vėjas. Istorinį vyksmą apjungia du deivių pamiltieji broliai dvyniai, gavę iš jų po 1000 metų gyvenimus: Gintautas – už krikštytojo Šv.Brunono nužudymą, Mangirdas – "Sakmei apie Senobę" rašyti. Deivės Laima ir Laumė ir brolis Gintautas kovoja prieš krikščionybę. Laumė bijo ir vandens – jūros, todėl nukreipia lietuvių karus į Rytus, tolyn nuo Baltijos. Gabija ir Mangirdas yra karaliaus Mindaugo tėvai, lieka krikščionimis, rūpinasi lietuviškumu iki sovietmečio pabaigos."

Izidorius Ignatavičius

Turinys

TURINYS

 

6 PIRMAS VEIKSMAS. Lietuvių gentis. Netimeras. Likimo deivės Gabija, Laima ir Laumė. Esame gamtmeldžiai. Nekviesto krikštytojo vyskupo Brunono nepriimame, nužudome.

55 ANTRAS VEIKSMAS. Apšaukti žmogžudžiais pagonimis prisišaukiame kryžiuočius. Seniausias baltų žemes rytų slavai pamažu prispaudžia iš pietryčių prie Baltijos jūros.

96 TREČIAS VEIKSMAS. Apie 200 metų kariaujame su rytų slavais ir tarpusavyje gentimis, kol iškyla kunigaikštis Mindaugas. Jis sujungia Lietuvą, apkrikštija. Karalystė.

123 KETVIRTAS VEIKSMAS. Krikščioniškos Lietuvos pergalė prieš abu ordinus prie Šiaulių Mindaugą sustiprina. Sukilę žemaičiai po pergalės prie Durbės Mindaugo krikšto kratosi.

157 PENKTAS VEIKSMAS. Prūsai pavergti. Lietuva po dešimties krikšto metų vėl gamtmeldė. Ją gina Traidenis, Vytenis, Gediminas - išmintimi, gabumais, valia; jis žūva...

179 SĖSTAS VEIKSMAS. Gamtmeldis Algirdas užkariauja Rusią, jo šeima rūsiai. Už krikštą popiežiaus reikalauja ordiną iškelti j stepes prieš totorius. Kryžiuočiams puolant miršta.

187 SEPTINTAS VEIKSMAS. Kęstutis - paskutinis gamtmeldis. Gina Trakus, Kauną, Žemaitiją, padeda Algirdui žygiuose. Atima iš Jogailos Vilnių; jj ir žmoną Birutę nužudo.

206 AŠTUNTAS VEIKSMAS. Jogaila atima iš Vytauto Trakus, išveja iš Lietuvos. Jis grjžta. Su Jogaila apkrikštija Lietuvą. Totorių sumuštas prie Vorsklos, su Jogaila rengia Žalgirį.

225 DEVINTAS VEIKSMAS. Jie Žalgirio mūšį laimi, bet rezultato nėra, prūsų ir jūros neatkovoja. Laumė bijo jūros, užburia karius ligomis ir tinguliu, jie Marienburgo nepaima.

244 DEŠIMTAS VEIKSMAS. Lietuva išsiveržia iš tautžudiškų karų, Žemaitijos negauna nė naujame mūšyje. Vytautas ir Ona keliauja per Lietuvą iki Juodmarių. Konstance imperatorius Žemaitijos Lietuvai nepriskiria, nes yra pagonys. Žemaičiai po sukilimo apkrikštijami. Miršta Ona.

262 VIENUOLIKATS VEIKSMAS. Vedęs Vytautas Jogailai įperša jauną giminę Sonką, kad nepagimdytų įpėdinio. Ji pagimdo net du. Imperatorius Lucke Vytautui siūlo karūną. Lenkai prieš, karalių Jogailą slapta išsiveža namo. Imperatoriaus siunčiamą karūną lenkai atima.

278 DVYLIKTAS VEIKSMAS. Lenkai atima ir antrą Vytauto karūną. Trečią budriau saugo. Palikęs Krokuvą j Trakus Vytauto karūnuoti atvyksta Jogaila. Vytautas išjoja jo pasitikti, nukrinta nuo žirgo, apanka, spalio dvidešimt septintą dieną miršta. Karūnuojamas miręs... įpėdinis - Švitrigaila. Jis prisiekia tęsti Vytauto politiką.

294 TRYLIKTAS VEIKSMAS. Švitrigaila stačiatikis: Lietuvos nesuvaldo. Vytauto brolis Žygimantas katalikišką Lietuvos dalį užleidžia lenkams, ir lietuvių nužudomas. Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais ir Lenkijos karaliais renkami Jogailaičiai - iki Žygimanto Augusto, padovanojusį Liublino uniją - anarchinį liberum veto.

303 KETURIOLIKTAS VEIKSMAS. Lietuvos bajorai geidžia didelių laisvių, greitai lenkėja. Radvilos nutraukia uniją su Lenkija, tokią pačią sudaro su Švedija, bet švedai elgiasi su Lietuva kaip su okupuotu kraštu. Karai su Švedija baigiasi, bet rusai pirmą kartą okupuoja Vilnių ir kitas brangias vietoves, penkerius metus žudo žmones ir vietoves baisiai išniekina.

309 PENKIOLIKTAS   VEIKSMAS. Apie 100 metų valdę saksai Augustai bajorus taip demoralizavo, kad liko toks tų karalių „įsakymas": Prie karaliaus Sakso ėsklakirdiržq atsisek... Protestantai Mažvydas ir kiti daugiausia Mažojoje Lietuvoje, Varnių vyskupas Giedraitis ir kiti pradėjo leisti knygas lietuvių kalba. Atvykę jėzuitai įsteigė Vilniaus universitetą.

315 ŠEŠIOLIKTAS VEIKSMAS. Respubliką padalijus Lietuvą 150 metų valdė Rusija, panaikinusi Lietuvos vardą, uždraudusi lietuvių kalbą ir raštą. Korikai už tai korė, knygnešiai iš Prūsų nešiojo Basanavičiaus „Aušrą", Kudirkos „Varpą". 1905 m. sušaukiamas Vilniaus seimas.

Pasaulinio karo sąlygomis 1918 vasario šešioliktą dieną Lietuvos Taryba skelbia Lietuvos Nepriklausomybę. ,

320 SEPTYNIOLIKTAS VEIKSMAS.Tautiška Lietuva apsigina nuo bolševikų ir nuo bermontininkų. Lenkai okupuoja Vilnių, veržiasi į Lietuvą, atmušami, bet Tautų Sąjunga palaiko Lenkiją, Vilnių ir jo kraštą priskiria Lenkijai... Mažytė Lietuva apdalija karo savanorius, bežemius ir mažažemius žeme, šviečiasi, auklėjasi, gražiai ūkininkauja - prilygsta Danijai.

326 AŠTUONIOLIKTAS VEIKSMAS. Stalinas Vilnių „dovanoja" Lietuvai, o po pusmečio okupuoja ją pačią. Lietuvos senos nebėr: Lietuva - LTSR. Sovietinis genocidas: bus Lietuva, bet be lietuvių!

336 DEVYNIOLIKTAS VEIKSMAS. Lietuvoje gyvenančius (ne tremtinius) sovietai nulietuvina...