Sago kiel terapio. Išmintis kaip terapija

Veikalas „Sago kiel terapio. Išmintis kaip terapija“ pateikiamas dviem kalbomis - lietuvių ir esperanto.

"Sago kiel terapio. Išmintis kaip terapija" - tai plačiam skaitytojų ratui skirta knyga, kurioje gana plačiai aptariama išminties sąvoka žymiausių Antikos ir Rytų filosofų doktrinose. Keliami tokie klausimai kaip: „Kas yra teisingumas?“, „Kaip nebijoti libos bei mirties?“, „Kas yra meditacija?“, „Filosofija kaip sielos terapija“ ir kt.

Ši knyga – padės ieškoti atsakymų vyresnių klasių moksleiviams, studentams bei vyresnio amžiaus žmonėms.

Jūratė Baranova - Vilniaus pedagoginio universiteto Filosofijos katedros profesorė. Knygų „Istorijos filosofija“, „Etika - filosofija kaip praktika“, „XX amžiaus moralės filosofija - pokalbis su Kantu“, „Meditacijos: tekstai ir vaizdai“, „Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos“, „Nietzsche ir postmodernizmas“ autorė.

TURINYS

ĮVADAS

1. Filosofas - ne poetas. Platonas / 180

2. Filosofija - tik kūrėjo išpažintis. Friedrich Nietzsche / 182

3. Filosofija - tai rašymo būdas. Richardas Rorty. Jacąues'as Derrida / 183

4. Idealas ir realybė / 184

5. Filosofija ir kančia / 186

6. Tekstas ir gyvenimas / 187

7. Kam skirta filosofinė etika? / 189

I. ANTIKINĖ ETIKA

I.1. IŠMINTIS IR GALIA: TRASIMACHAS / 192

I.2. IŠMINTIS KAIPTRANSCENDENTINIS IDEALAS: SOKRATAS (470/469-399 m. pr. Kr.)

I.2.a. Kaip atpažinti tikrąjį Sokratą? / 199

I.2.b. Kodėl išminčius nefilosofuoja? / 201

I.2.c. Sokrato klausimas ir ironija / 203

Literatūra / 207

I.3. IŠMINTIS KAIP TIESOS ĮŽVALGA: PLATONAS (428/427-348/347 m. pr. Kr.)

I.3.a. Atsitiktinumas ir tiesa / 209

I.3.b. Siela ir kūnas / 212

I.3.c. Gėris - aukščiausioji idėja / 214

I.3.d. Teisingumas, išmintis, drąsa ir nuosaikumas / 215

Literatūra / 217

I.4. PRAKTINĖ (PHRONESIS) IR TEORINĖ (SOPHIA) IŠMINTIS: ARISTOTELIS (384-322 m. pr. Kr.)

I.4.a. Aristotelis ir Platonas / 219

I.4.b. Aristotelio etika / 220

I.4.c. Eudaimonia - aukščiausias gėris / 221

I.4.d. Būdo dorybės kaip jausmų vidurys / 224

Narsa

Saikingumas Dosnumas ir iškilnumas Didybė

Draugiškumas ir sąmojingumas

I.4.e. Teisingumas / 232

1.4.f. Teorinė (sophia) ir praktinė (phronesis) išmintis / 234

1.4.g. Kontempliacija / 235

Literatūra / 236

1.5. IŠMINTIS KAIP ATARAKSIJA: EPIKŪRAS (341-270 m. pr. Kr.)

1.5.a. Filosofija ir terapija / 239

I.5.b. Malonumas / 240

1.5.c. Laisvė išvengti skausmo / 243

Literatūra / 246

1.6. IŠMINTIS KAIP APATIJA: STOIKAI

1.6.a. Serganti siela / 248

I.6.b. Filosofija kaip sielos terapija / 250

1.6.c. Laisvė ir apatija / 255

1.6.d. Ramybė - tai sunkumų niekinimas / 259

Skurdas

Nesėkmė

Vienatvė

Kančia

1.6.e. Filosofuoti - tai mokytis mirti / 265

Literatūra / 272

II. RYYTŲ ETIKA

II.l. RYTŲ ETIKA IR VAKARŲ ETIKA / 274

II.2. KONFUCIJAUS ETIKA

II.2.a. Sociumas ir hierarchija / 279

II.2.b. Kinai netampa asmenybėmis? / 280

II.2.c. Konfucijus ir Aristotelis / 282

II.3. DAOISTINĖ ETIKA

II.3.a. Konfucijus (Kungzi) ir Laodzi (Laozi) / 286

II.3.b. Laodzi - Rytų kultūros simbolis / 286

11.3.c. Veikla neveikiant / 287

II.4. BUDIZMAS

II.4.a. Kelias nirvanos link / 290

II.4.b. Budizmas ir antika / 292

11.4.c. Budizmas ir krikščionybė / 292

II.5. DZENBUDIZMAS

II.5.a. Kas yra meditacija? / 296

II.5.b. Paveikslų ir haiku meditacijos / 301

II.5 c. Žodžiai / 306

II.5.d. Tuštuma / 310

II.5.e. Ego / 311

II.5.f. Tapti gėle / 314

II.5.g. Momentas / 315

Literatūra / 318

PAIŠKINIMAI IR NUORODOS / 320