Sadistas

Romaną „Sadistas“ debiutuojanti autorė Asta Padagaitė savo feisbuko profilyje įvardina kaip fikciją apie neatsitinkančią kasdieną; apie neegzistuojančias iliuzijas ir žalojančius jausmus, karus be pergalės ir be jokios, bent pasvajotos, pabaigos. O galiausiai žanrą patikslina lakonišku teiginius – tai romanas apie meilę.

„Sadistas“ yra romanas, turintis saviugdos literatūros bruožų. O jei dar tiksliau, tai romanas tiems, kurie vengia rimtųjų saviugdos leidinių. Astos Padagaitės kūrinys yra paremtas tikromis istorijomis. Autorė daug metų stebėjo, kas vyksta jos aplinkoje, klausėsi moterų pasidalijimų ir suprato, kad į užburtą toksiškų santykių ratą, kur vienas yra auka, o kitas yra grobuonis, arba kartais ir keičiasi tais vaidmenimis, Lietuvos žmonės patenka dažnai.

„Pastaruosius penkiolika metų praleidau stebėdama daugybės moterų istorijas. Buvusi asmeninė nevaisingumo patirtis savo laiku visiškai panardino į sunkias emocines skirtingiausių moterų keliones, o pakeliui gimę trys vaikai ir kartu su jais nuosavas verslas, artimai susijęs su besilaukiančiomis ir mažylius auginančiomis mamomis, priartino ne tik prie gražios gyvenimo pusės, bet ir prie to, kai atsiveria emocinės žaizdos. Moterų istorijos, kurios yra anapus socialinių tinklų, niekam nepasakojamos, gniaužiamos baisia kalte, kaip gyvenimo pralaimėjimai, kuriuose gyveni kasdien ir negali išeiti. Kodėl? Asmeninė mano kelionė, atsakymų paieškos, didžiulis moterų pasaulio užtaisas atvedė į vieną kūrinį, kurio neplanavau parašyti. Jis išėjo iš manęs pats, kaip realaus pasaulio pažinimo rezultatas“, pristato savo knygą Asta Padagaitė.

Sociologė Veronika Urbonaitė-Barkauskienė, perskaičiusi romaną „Sadistas“, siužete atranda imlią medžioklės metaforą, galinčią tapti ir idėjos raktu. Sociologė sako, kad medžioklė „...elegantiškai neutralizuoja iliuzijas – sumedžioti galima bet ką. Sumedžioti medžiotoją? Laisvai. Taip, ir tave, su visa tavo gyvenimiška patirtimi, išmintimi, intelektu, ironiškai pakreipta lūpa. Kai pradeda kvepėti velniu, atsispirti nebegali“.

Apie romane dešifruojamas iliuzijas kalba ir rašytoja Erika Umbrasaitė. Ji pastebi, kad drąsiame, atvirame ir tikroviškame Astos Padagaitės romane apie meilę ir jos grimasas atsiskleidžia santykių kaina ir paaiškėja, „.. kiek daug mes esame pasiryžę mokėti už savo iliuzijas“. Erika Umbrasaitė užfiksuoja dar kelis romano „Sadistas“ bruožus – jo prancūziškumą ir sąlyginį dokumentalumą, nes „Vilniuje sklando daug tokių realių istorijų, bet retas kuris išdrįsta apie tai garsiai prabilti“.

Asta Padagaitė išdrįso.