Rusijos istorijos kryžkelės

Veikalas teikia panoraminį Rusijos istorijos vaizdą – apimamas chronologiškai ilgas laikotarpis nuo valstybingumo pradžios iki šių dienų. Istorinis laikas skirstomas epochomis, kurias atskiria istorijos lūžiai, autoriaus vadinami kryžkelėmis. Svarbiais probleminiais klausimais pateikiamos kelios skirtingos istorikų nuomonės. Greta politinės istorijos nemažai vietos skiriama socialinei ir ekonominei raidai.

Pirmoji veikalo dalis skirta ankstyvajai Rusijos istorijai – nuo indoeuropiečių formavimosi iki valstybės susikūrimo. Neapeinama vadinamoji normanų teorija, aptariamos objektyvios valstybingumo genezės prielaidos. Kitose dalyse išsamiai aprašomos rusų kunigaikščių tarpusavio kovos ir vaidai, mongolų-totorių invazijos, nubloškusios Rusiją į Azijos politinę ir kultūrinę orbitą.

Autorius iškelia ir Rusijos karinės galios stiprėjimą lėmusius veiksnius. Gera geografinė padėtis, stipri centrinė valdžia, rytinio kaimyno – Aukso Ordos, vakarinių kaimynų – Abiejų Tautų Respublikos, Švedijos – silpnėjimas, palyginti retai apgyventi Sibiro, Tolimųjų Rytų plotai lėmė Rusijos teritorijos plėtimąsi, karinės galios augimą. Visa tai lydėjo karai su kaimynais, sukilimai šalies viduje.

Aptardamas sovietinę epochą autorius pagrįstai mano, kad sovietinė sistema negalėjo būti reformuota, nes neturėjo vidinio raidos stimulo – tai sukėlė ekonomikos krizę. Mėginimai šią santvarką liberalizuoti Nikitos Chruščiovo, vėliau Michailo Gorbačiovo valdymo metais buvo nepakankami, taigi sovietinė sistema žlugo. Ir XXI amžiaus pradžioje Rusijos demokratiją graužia erozija, ji suka autoritarizmo link. Esamos aplinkybės veda Rusiją ir pasaulio bendruomenę prie naujų sprendimų slenksčio, galbūt prie naujos kryžkelės.