Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m. Istorinės retrospektyvos konstravimas

Šiuo leidiniu "Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m. Istorinės retrospektyvos konstravimas", remiantis įvairiais šaltiniais ir ligšioline istoriografija, siekiama išplėsti rusų tyrimų problematikos sampratą ir pateikti naują rusų padėties Lietuvoje 1918-1940 m. interpretaciją. Pamatas tokiai interpretacijai – socialinių aspektų analizė. Knygoje nagrinėjama, kaip rusų socialinę padėtį veikė demografiniai veiksniai, švietimo sistemos raida, rusų profesiniai įgūdžiai ir procesai darbo rinkoje, taip pat rusų visuomeninių organizacijų veikla. Rusų socialinės adaptacijos Lietuvoje eiga ir rezultatai apibendrinami ne integracijos ar neintegracijos sąvoka, bet akcentuojant sociologiniu požiūriu galimas adaptacijos variacijas. Atlikti tyrimai rodo, jog dauguma monografijoje nagrinėjamų problemų – savitas nūdienos socialinių aktualijų veidrodis, o rusų socialinės veiklos 1918-1940 m. patirtis – vertingas etninės grupės socialinių išteklių panaudojimo pavyzdys.

PRATARMĖ

Monografijos autoriai nuoširdžiai dėkoja visiems žmonėms, kurių geranoriškas palaikymas leido įgyvendinti ne vienerius metus puoselėtus sumanymus. Pamatą monografijos rankraščiui parengti padėjo Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, palankiai įvertinęs Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro inicijuoto mokslinio projekto „Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918-1940 m.: istorinės retrospektyvos konstravimas" idėją ir svariai parėmęs šio projekto įgyvendinimą (2007-2008). Monografijos leidybos rūpesčius gerokai palengvino Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos finansinė parama. Dėkui Lietuvos dailės, Kauno apskrities pedagoginio, Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos, Šiaulių „Aušros", Vytauto Didžiojo karo, Jurbarko krašto muziejų darbuotojams, taip pat Danutei Zubovaitei-Pa-lukaitienei ir P. Kaminskui. Jų dėmesys mūsų sumanymams leido pa-puošti leidinio viršelį ir turinį vertinga ikonografine medžiaga. Už pastabas širdingas ačiū recenzentams. Įvairiuose monografijos rengimo etapuose jos autoriai nuolat sulaukė padrąsinimų, svarbių patarimų ir pagalbos iš Socialinių tyrimų instituto Etninių tyrimų centro bendradarbių dr. Tado Leončiko, dr. Vidos Beresnevičiūtės, Janinos Koliato ir Vitos Petrušauskaitės.