Rožės vardas

„Rožės vardas“ yra pirmasis italų semiotiko Umberto Eco (1932 – 2016) romanas. Pirmą kartą išleistas italų kalba 1980-ais metais.

Romanas „Rožės vardas“ vyksta 1327-ų metų lapkritį kažkur Šiaurės Italijoje, viename benediktinų vienuolyne tarp Ligūrijos, Pjemonto ir Prancūzijos sienų. Pagrindiniams herojams, vienuoliui pranciškonui, mokslininkui Viljamui iš Baskervilio ir jo jaunam padėjėjui Adsui, novicijui iš benediktinų vienuolyno Melke, tenka tirti paslaptingą vienuolio mirtį. Vilhelmui, kurio pirmoji misija buvo parengti svarbų popiežiaus Jono XXII ir imperatoriaus Liudviko IV teologų susitikimą, teks įrodyti, kad jo mokslininko ir buvusio inkvizitoriaus reputacija tebėra aukšta.

„Rožės vardas“ yra realybėje įgyvendintos Umberto Eco postmodernaus kūrinio teorijos. Romane suformuoti keli siužetiniai ir prasminiai sluoksniai, artimi įvairių skaitytojų auditorijoms. Plačioji publika „Rožės vardą“ skaito kaip sudėtingą istorinį detektyvą, o siauresnė jame mato dar ir istorinį romaną su daugybę unikalių faktų apie epochą su detektyvinę literatūrą parodijuojančiu siužetu, na, o žinovai perskaito filosofinį ir kultūrologinį veikalą apie viduramžių ir šiuolaikybės pasaulėžiūrinius skirtumus, apie literatūros prigimtį ir prasmę, jos santykį su religija, ir viso aprašyto universumo vietą žmonijos istorijoje.

Aliuzijų pasiūla „Rožės varde“ yra milžiniška. Jas galima sureitinguoti – nuo bendrą išsilavinimą atitinkančio lygio iki tik specialistams suprantamų. Pagrindinis knygos herojus Viljamas iš Baskervilio iš vienos pusės panašus į Viljamą Okamą, pranciškonų vienuolį, filosofą, pranciškonų nominalistų filosofinės mokyklos kūrėją, o iš kitos žiūrint – akivaizdžiai primena Šerloką Holmsą, nes naudoja žymiojo seklio dedukcijos metodą, ir kilęs iš vietovės su tokiu pačiu pavadinimu, kaip ir žymiausias holmsianos kūrinys. Svarbiausias Viljamo priešininkas Jorge iš Burgoso yra sudėtingai sukonstruota žymaus rašytojo Jorge Luis Borges, kuris buvo Argentinos nacionalinės bibliotekos direktoriumi, parodija.

1986 metais romanas „Rožės vardas“ buvo ekranizuotas. Režisierius Jeanas-Jacques Annaudas pagrindiniam Viljamo vaidmeniui pakvietė Seano Connery, o Adsą suvaidino Christianas Slateris. Nors ekranizacija sulaukė didžiulės sėkmės ir buvo giriama kritikų, Umberto Eco ja nebuvo patenkintas ir, kol buvo gyvas, leidimo ekranizacijai nedavė niekam.

2019 metais buvo parodytas aštuonių dalių mini serialas „Rožės vardas“, kuriame Viljamo vaidmuo atiteko Johnui Turturro.

Iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė