Romanas su savo gyvenimu

Eiles kurti pradėjau vaikystėje.

O teko patirti daug - nuo noro išeiti iš šio pasaulio iki tvirto kaip uola tikėjimo, kad net liūdesys, sunkumai yra laikini dalykai. Tikrai žinojau, kad būsiu laiminga. Atėjo suvokimas, kad egzistuoja tik pamokos, o ne bausmės.

Šiandien turiu daugiau, nei įsivaizdavau. Buvo verta laukti... Gyvendama meilėje, taikoje su savimi ir pasauliu, jausdama vidinę ramybę, perėjusi ugnį ir vandenį, drąsiai galiu pasakyti, kad gyvenu labiau nei kada nors anksčiau. Ta gausa ir pertekliumi su atjauta, supratimu dalinuosi su kitais. Myliu žmones.

Tikiu, kad žmogus niekada nebūna vienas, net tada, kai apima neviltis, tereikia praplėsti savo matymo lauką, juk visada mus saugo arkangelai, dar kitaip vadinimos Dievo rankos, kartais sunkiu metu žmonės į gyvenimą ateina kaip žemiškieji angelai, o kartais maldoje, tikėjime aukštesne jėga galime rasti paguodą ir vidinę ramybę. Kad ir kokioje duobėje būtų žmogus, jis visada gali kabintis dantimis ir nagais į gyvenimą, daryti žingsnius. Iš šito tikėjimo ir meilės gimė eilės. Eilės tiesiai iš širdies į širdį.

Šiandien pati aktyviai dirbu su žmonėmis, einu savo misijos keliu, esu juos vedantis balsas, padedantis išsigydyti jų vidines vaikystėje ar per gyvenimą atsivėrusias žaizdas, patirtą sielos skausmą ir grąžinti į tikėjimą savimi, į pasitikėjimą, kad esate palaikomas, saugomas, svarbus, vertingas. Jei jau esate šioje žemėje, vadinasi, yra tam priežastis.

Autorė