Rojus agrastų krūmuose (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Julijonai jau trisdešimt penkeri, o ji vis dar neturi nei diplomo, nei darbo, nei vyro. Išjudinti neveiklią dukterėčią imasi teta – suranda Julijonai darbą prašmatniuose mados namuose, kuriems vadovauja ūmiu būdu pagarsėjusi direktorė Ramona Vėtra. Čia ir prasideda Julijonos nuotykiai: ji ne tik užverčiama kalnais darbų, bet dar turi kęsti ir rafinuotas kolegų patyčias. Laimė, mergina ne iš kelmo spirta – sumaniai įveikusi visas užduotis, ji nutaria pamokyti savo skriaudikus.

Atradusi daugybę subtilių šnipinėjimo būdų, tarsi smalsi ir gudri seklė, ji ima klaidžioti prabangių mados namų koridoriais ir vieną po kitos narplioti pavojingas intrigas bei nelegalaus mados verslo mįsles.

“Stiliaus namuose” Julijona sutinka ir svajonių vaikiną - žavų dizainerį Miką. Tačiau kelias į populiaraus vienišiaus širdį kupinas skaudžių nusivylimų. Tiek kovoti už išlikimą darbo vietoje, tiek ir grumtis dėl meilės tampa be galo sunku, kai Julijona sužino apie pačių artimiausių žmonių išdavystę. Mergina mūšio lauke lieka vienui viena.

Ar ryšis Julijona pati viena sugriauti kraugerės Ramonos imperiją? Ar pavyks šauniai avantiūristei įveikti galingas konkurentes ir ištekėti už gražuolio dizainerio? Rankų nuleisti tikrai neverta, nes meilė ir atkaklumas daro stebuklus.

"Talentingai, taikliai sukurti veikėjų charakteriai; sumaniai supintos jų gyvenimų istorijos; detektyvo elementai; šmaikšti ir vaizdinga kalba; įtaigus žodis; netikėti minties posūkiai; gebėjimas prikaustyti skaitytojo dėmesį nuo pirmos iki paskutinės kūrinio eilutės; netikėtos pabaigos nuojauta ir lengvas rašymo stilius – visa tai Jurgitos Dim romaną „Rojus agrastų krūmuose“ daro patrauklų, smagų. Jis patiks ne tik išsiilgusiems jaukaus vakaro su įtraukiančia knyga, bet ir tiems, kurie numano, jog rojus agrastų krūmuose rožėmis tikrai nekvepia, o atrasti jį geba tik itin akyla akis ir atvira širdis..."
Redaktorė Kristina Noreikienė

IŠTRAUKA

Būtų neatleistinai klaidinga manyti, kad STILIAUS NAMAI - tai laivas, vairuojamas saujelės žmonių ir tyliai sau skrodžiantis monotoniškos kasdienybės bangas. Anaiptol: čia darbuojasi, triūsia, matuoja, klijuoja ir karpo, spalvina, mezga, ardo ir vėl mezga keli šimtai jvairaus amžiaus abiejų lyčių specialistų, kuriančių grožį ir patogumą, madą ir išskirtinį stilių. Kiekvienas šios įstaigos duris pravėręs ponas ir kiekviena pro jas įtipenusi ponia - šie terminai čia vartojami ne kaip pagarbūs kreipiniai, o veikiau kaip padoriam apsipirkimui reikalingos finansinės padėties įvardijimas - būna išpuošti nuo kojų iki galvos. Taip, būtent šitaip, o ne atvirkščiai, mat čia plušantys mados specialistai ir pirkėjo psichologijos žinovai numatė ypatingą savo klientų aptarnavimo tvarką, kuriai vardą davė rinkodaros skyriaus specialistė Jonė: "mūsų ponių sukutis".

Pagal "sukučio" principą poniutė "aptarti jos subtilios išskirtinės problemos" maloniai pakviečiama į erdvią, bet jaukią ateljė, išklotą žydra kaip ubago svajonė kilimine danga ir veidrodinėmis sienomis, kurios nusivylusią, dailių prekių paprastose parduotuvėse pasigedusią poniutę atspindi nuo pėdų iki... kelių. Taip, būtent nuo pėdų iki kelių, ir nė centimetru aukščiau. Tiesa, yra ir didelis viso ūgio veidrodis (ateljė jis vadinamas "beapsisprendžiančiųjų veidrodžiu"), tačiau pagal "sukučio" principą jis paslėptas už aksominės širmos netoli išėjimo. Daugiau veidrodžių ateljė nėra, kad poniutės dėmesys būtų sutelktas - būtent! - į kojas. Būtent todėl visuomet atsitinka tas pats keistas dalykas: po gero pusvalandžio, kai ponia jau būna atsitokėjusi nuo vaizdo, neregėto nei turkijose, nei paryžiuose, nei londonuose ar milanuose, prisimena turinti dvi laibas blauzdeles arba dvi riebias kulkšnis, kurias tuoj pat, nedelsiant ir negaišuojant, reikia apauti!

Kaugės batų, batelių, basučių, brangakmeniais nusagstytų kurpaičių, spalvingų mokasinų, kailiu apvedžiotų žieminukų, jauno (bet, deja, negreito) elnio odos aulinukų, jaunatviškų dailučių guminukų, iki ausų suvarstomų plokščiapadžių ir iš voratinklinių gijų nupintų šlepetaičių ponią paprastai paveikia kur kas smarkiau nei įdegęs treniruotas kokteilių padavėjo kūnas ar neatpažįstamai pajaunėjęs konkurentės veidas po nanotechnologijų procedūros. Juolab kad batai, batukai ir bateliukai ne bet kaip sudėlioti, o iškišę noseles gudriai styro tarp smilgų arba droviai glaudžiasi prie medžio kamieno, pavaizduoto fotografijoje.

- Ach, tik pažvelkit! Juk tai - rojus!

Keletas brangiausių modelių "byra" iš sidabrinės dėžės, kabančios palubėje, o kitais apsiavusios dirbtinės antilopės, stirnaitės ir leopardės, girdi, mes tokios grakščios ir greitos tik dėl Monparis basučių ar Gianmartini aulinukų.

- Oje, čia tai bent... Duokšekit dar ana tą porą!

Batai, kaip ir dera, įvairaus stiliaus, tačiau šalia jų kyburiuoja netikėčiausių, neįmanomiausių formų botai ir aukštakulniai itin rafinuoto skonio klientėms.

- Dievaži, aš nieko panašaus iki šiol...

Norinčioms patipenti geišos žingsneliais ar užmesti kutuotą kaubojės koją ant čia pat įrengto podiumo - prašom! Štai ten - kurtizanių aulinukai su dviem šimtais raištelių. O gal jums tiktų permatomos basutės, seksualiai atveriančios dailutę išpuoselėtą pėdą?

Todėl nenuostabu, kad poniutės ir jų storos piniginės ilgam įstringa pirmojoje "sukučio" dalyje. Kai atveriamas viso ūgio veidrodis, pirkėja jau būna apsisprendusi ir įsitikinusi, kad jos išsirinkti batai - viso gyvenimo svajonė ir kad ji tikrai nusipelnė visų trijų porų. Sėkmingai išgyvenusi batų džiunglėse, nešina bent trimis maišais nusiraškytų "rojaus saldainiukų", pirkėja tuoj pat įviliojama į apatinių gražumynų skyrių. Dvi patyrusios STILIAUS NAMŲ laputaitės - Lina ir Vida - meta šalin madų žurnalus, gesina cigaretes, slepia konjako taures ir čiumpa batuotąją ponią už skvernų, tempiasi ją gerti kavutės į korsetų, kelnaičių ir keliaraiščių pasaką "Artumo pagunda".