Metaforinės asociacinės kortos „Gyvūnai“

Jūsų rankose – įvairiausių gyvūnų piešinių kolekcija. Idėja tikrai nenauja, yra išleista daugybė metaforinių kortų rinkinių, tarp jų ir vaizduojančių gyvūnus. Mes norėjome sukurti savą versiją, įtraukti ir Lietuvoje gyvenančius gyvūnus, atrinkti tuos, kurie vaizduotų ir atspindėtų kuo didesnę elgesio, savybių įvairovę.

Metaforinės kortos yra plačiai naudojamos konsultaciniame bei psichoterapiniame darbe, tiek dirbant individualiai, tiek su grupėmis. Verta darsyk priminti, kad tai nėra diagnostinė priemonė (nors gali būti panaudojama ir tokiam tikslui, greta kitų įvertinimo metodikų). Visų pirma – tai pagalbinė bendravimo priemonė, padedanti užmegzti kontaktą, padėti žmogui išreikšti save.

Kalbėti apie kortoje vaizduojamus dalykus yra gana saugu (lengviau nei apie save tiesiogiai), drauge atveriama perkeltinė, metaforinė erdvė, į kurią projektuojamas vidinis pasaulis (išgyvenimai, jausmai, aktualūs poreikiai ir kt.). Pasakotojas yra tarsi kūrėjas: kurdamas istoriją, fantazuodamas ar samprotaudamas, žmogus pasakoja apie save patį. Nėra svarbu, ar kalbama apie įsivaizduojamus, ar apie realius įvykius – bet kuriuo atveju visas istorijas žmogus kurs savitu būdu, remdamasis sava patirtimi, išgyvenimais, rūpesčiais.

Klausančiajam (psichologui, psichoterapeutui, konsultantui ar kt.) svarbu gebėti nevertinti, neinterpretuoti – būti smalsiam, klausti, tyrinėti. Jei pasakotojas jausis saugiai, jei bus pakviestas atsiverti vaizduotei, fantazijai, galbūt netgi žaismingai pažvelgti į savo gyvenimą, tai atvers duris smalsiam ir sąžiningam žvilgsniui į save patį.

Taigi, kaip ir naudojant bet kurią kitą pagalbinę priemonę, taip ir dirbant su kortomis, svarbiausia yra geras kontaktas tarp psichoterapeuto (konsultanto) ir kliento (pasakotojo), santykis, dialogas. Be šio pamato tolesnis darbas nėra įmanomas.

Toliau pateiksime keletą idėjų, kaip galima panaudoti šias kortas. Kortos su įvairiais gyvūnais tarsi palengvina paieškos procesą: jeigu pasakotojui sunkoka save apibūdinti, jis gali pasirinkti ką nors iš jau pateikiamų variantų, kas jam labiausiai tinka – tarsi gauti „užuominą“. Jeigu reikiamos kortos nerandama – gera proga pakalbėti apie tai, ko gi trūksta. Kokias savybes reikėtų turėti trūkstamam gyvūnui? Kaip jis turi atrodyti? Kaip gyventi? Galbūt tai būtų net neegzistuojantis, nerealus gyvūnas? O galbūt iš esamų gyvūnų galima būtų sudėlioti trūkstamą – atrinkti kai kurias jų savybes, kurias norima pasiimti?

Ir su kortomis galima dirbti tiek renkantis atvirai (atverstos kortos, viskas matoma, taip saugiau – rekomenduojama darbo pradžioje, kelia mažiau nerimo), tiek ir aklai (kortos užverstos, ištraukiama atsitiktinė).