Rikardo Rejišo mirties metai

Romanas „Rikardo Rejišo mirties metai“ („O Ano da Morte de Ricardo Reis“, 1984) nukelia skaitytojus į XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio vidurį, itin turtingą istorinių įvykių. Mįslingas romano herojus, lyg poetas, lyg gydytojas, autoriaus valia pavadintas Rikardu Rejišu, vienu iš daugelio įžymaus portugalų poeto Fernando Pessoa slapyvardžių, atvyksta iš Brazilijos į Lisaboną aplankyti neseniai mirusio Fernando Pessoa, susitinka su velioniu, kuriam leista kelis mėnesius išeiti iš kapo į miestą, ir daug laiko praleidžia šnekėdamas su juo apie gyvenimą ir kūrybą. Klaidžiodamas po pirmųjų Salazaro diktatūros metų Lisaboną, susvetimėjusią, susipriešinusią, nebeatpažįstamą, Rikardas Rejišas trokšta meilės, tačiau užsimezgusi pažintis baigiasi tragiškai.

Apie autorių
José Saramago (g. 1922) – portugalų rašytojas, poetas, dramaturgas, eseistas, Nobelio premijos laureatas (1998 m.). Tai pirmasis portugalų rašytojas, sulaukęs tokio aukšto įvertinimo. Gimęs Alentežaus provincijoje, bežemių valstiečių šeimoje, neturėjo galimybių siekti aukštojo išsilavinimo, tad amatų mokykloje įgijo šaltkalvio specialybę. 1947 m. išleidęs romaną „Terra do pecado“ („Nuodėmingoji žemė“), dvidešimt metų bendradarbiavo žiniasklaidoje, spausdino straipsnius, esė, eilėraščius, vertė Perą Lagerkvistą, Gi de Mopasasną, Levą Tolstojų, Šarlį Bodlerą, Hėgelį. Antrasis romanas „O ano de 1993“ (1993-ieji metai“) taip pat nesulaukė dėmesio, ir tik 1982 m. netikėtą pasisekimą pelnė meilės romanas „ Memorial do Covento“ („Prisiminimai apie vienuolyną“). Nuo tos dienos kiekvieną jo knygą lydėjo sėkmė ne tik Portugalijoje, bet ir visame pasaulyje.