Revizorius

Ukrainiečių kilmės rusų autoriaus Nikolajaus Gogolio pjesėje „Revizorius“ išjuokiamos visuomenės ir valdininkijos ydos. Čia kalbama apie veidmainystę, naivumą, korupciją bei intrigas. Manoma, kad idėją šiam kūriniui pakišo Aleksandras Puškinas.

„Revizorius“ – viena pirmųjų komedijų, kuri atvirai juokėsi iš rusų valdininkų bei jų ydų. Tačiau Nikolajus Gogolis parašė ne moralizuojančią, o itin komišką istoriją, kuri jau beveik du amžius verčia kvatotis pjesės žiūrovus.

Nesusitupėjęs jaunuolis Chlestakovas keliauja pas savo tėvus į nedidelį dvarą. Pakeliui jis apsistoja miestelio viešbutyje, kur įstringa, nes neturi pinigų susimokėti. Visas miestelis tuo metu laukia revizoriaus, kuris, kaip manoma, atvažiuos paslapčia. Įsisiūbavus valdininkėlių fantazijai jie Chlestakovą ir palaiko tuo revizoriumi bei pradeda aplink šį tupinėti.

Chlestakovas pakankamai naivus, tad greitai patiki, kad miesto žmonės ji iš tiesų myli. Neturėdamas tikslų gyvenime, jis priima tuos, kurie jam primetami. Vaikinas galvoja, kad valdininkai jam noriai skolina pinigus, kai tuo tarpu šie jaučiasi duodą kyšį. Vaikinas mėgaujasi gyvenimu, dėmesiu ir net net susiranda nuotaką. Linksmybės baigiasi, kai mieste pasirodo tikrasis revizorius.

„Revizorius“ yra itin kritiška pjesė, pirmą kartą parodyta 1836-tais metais, Peterburge. Po premjeros Nikolajų Gogolį apsėdo mintis, kad visuomenė ant jo pyksta už kritiką ir ši idėja buvo viena iš jo emigracijos priežasčių.

„Revizorius“ buvo rodytas viso pasaulio teatro scenose. Lietuvoje šis spektaklis taip pat statytas ne kartą. Ji režisavo tiek Juozas Tuminas, tiek Aidas Giniotis, tiek kiti režisieriai. 1996-tais metais „Revizorius“ buvo ekranizuotas. Filme vaidino garsus rusų aktorius Nikita Michalkovas.

Rašytojas Nikolajus Gogolis (1809-1852) baigęs mokslus Ukrainoje laimės ieškoti iškeliavo į Peterburgą. Čia jis vertėsi mokydamas vaikus bei pradėjo pirmuosius literatūrinius bandymus. Debiutinė poema nebuvo palankiai sutikta, todėl nusiminęs autorius išpirko knygos tiražą ir jį sunaikino. 1931-ais metais pasirodė apysakų rinkinys „Vakarai vienasėdyje prie Dikankos“, o rašytojas pagaliau sulaukė pripažinimo ir prisišliejo prie tuometinio literatūros elito. Po pjesės „Revizorius“ pristatymo, Nikolajus Gogolis emigravo į Romą, kuri praleido dešimt savo gyvenimo metų. Rašytojas sirgo maniakine depresiją, todėl jam itin būdingi buvo nuotaikų svyravimai.

Iš rusų kalbos vertė Augustinas Gricius