Redaktoriaus testamentas. Dviejų epochų užkulisiai

„Redaktoriaus testamente“ esu baltasis ir juodasis metraštininkas viename asmenyje – tas, kuris gal per ilgai užsisėdėjo vyriausiojo redaktoriaus kėdėje, uostydamas parako dviejose epochose...
Stengiausi pirmiausia būti atviras ir sąžiningas sau, nors kartais išsprūsdavo ir piktesnis žodis, prasiverždavo užgautos ambicijos. Kai kasdien susiduri su nepadailinta tikrove, pats tampi jos atspindžiu. Nesu joks pranašas ar aiškiaregys, todėl nepretenduoju į neginčijamą tiesą – to mane pirmiausia išmokė žurnalistika.
Tikrai atsiras ne vienas, kuris mano aprašytus įvykius ir pažertus pamąstymus įvertins kitaip. Dėl to džiaugsiuosi, nes pasaulis juda į priekį tik tada, kai kibirkščiuoja skirtingi požiūriai.“
Gedvydas Vainauskas

Gedvydas Vainauskas - vyriausiasis redaktorius, žurnalistas, leidėjas, visuomenės veikėjas.
1979 m. Vilniaus universitete įgijo žurnalisto specialybę, dar studijuodamas pradėjo dirbti laikraštyje „Tiesa“, buvo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. 1987 m. paskirtas „Komjaunimo tiesos“ vyriausiuoju redaktoriumi. 1990 m. drauge su bendraminčiais įkūrė laikraštį „Lietuvos rytas“ ir iki šiol vadovauja šiai žiniasklaidos grupei, kurią sudaro laikraštis „Lietuvos rytas“, portalas lrytas.lt ir spaustuvė. G. Vainauskas taip pat įsteigė „Lietuvos ryto“ televiziją, du dešimtmečius buvo sostinės krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ prezidentas.
2000 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi.
Yra parašęs ir išleidęs publicistikos knygas „Lenktynės tęsiasi“ (1984), „Septyni susitikimai“ (1986), „Dvikova“ (1990).

„Redaktoriaus testamentas“ – pirmoji autoriaus knyga, Lietuvai tapus nepriklausomai.