Rašytojas ir savižudybė (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Grigorijaus Čchartišvili knygą „Rašytojas ir savižudybė“, pirmą kartą išleistą 1999-ais metais, sudaro trys dalys: pirmoji - „Žmogus ir savižudybė“, antroji – „Rašytojas ir savižudybė“, o trečią rašytojas pavadino „Literatūracido enciklopedija“.

Grigorijus Čchartišvili pasakojimą dėlioja be kategoriškumo. Kaip teigia pats autorius, knyga „Rašytojas ir savižudybė“ nėra mokslinis traktatas, o esė rinkinys arba „...visiškai privatus rašinys, jokiais būdais nepretenduojantis tapti universaliu suicidologijos veikalu“.

Knygoje kalbama apie savižudybes kaip reiškinį ir šis reiškinys stebimas per rašytojų likimus. Autorius išanalizuoja daugiau nei tris šimtus nusižudžiusių rašytojų biografijų, fiksuodamas ir analizuodamas sprendimo priežastis – religines, sociologines, filosofines, geografines ir profesines, pripažindamas, kad rašymas yra labai pavojinga profesija. Grigorijus Čchartišvili išskiria kelis kūrybos fenomenus, kuriais galima paaiškinti savižudybės priežastį:

    Kūryba kūrėjui duoda absoliučios laisvės pojūtį;
    Kūryba sutaiko žmogų su nemaloniais būties aspektais;
    Kūryba yra mirtingojo bandymas nugalėti mirtį;
    Kūryba yra bandymas efemeriškumą paversti amžinybe;
    Kūryba yra paveikslas, nutapytas nuosavu krauju.

Knygoje „Rašytojas ir savižudybė“ autorius skaitytojai duoda ne vieną struktūrinę iliustraciją. Pavyzdžiui, dalyje apie savižudį žmogų pateikiama medžiaga, padedanti geriau suvokti sudėtingą suicido reiškinį. Autorius rašo, kad vienas iš sociologinių tyrimų visą žmoniją dalija į penkias suicidologines kategorijas:

    – žmones, niekada nesusimąstančius apie savižudybę;
    – žmones, kartais galvojančius apie savižudybę;
    – žmones, grasinančius nusižudyti;
    – žmones, mėginančius nusižudyti,
    – žmones, kurie nusižudo.

Laiminguosius, priklausančius pirmai kategorijai, Grigorijus Čchartišvili sudominti savo knyga nesitiki. Anot rašytojo, „ji skirta kitiems keturiems penktadaliams žmonijos.“

Išsivysčiusių šalių mirčių statistikoje savižudybės lenkia nužudymus ir šiek tiek atsilieka nuo eismo įvykių. Kultūrologas, rašytojas, vertėjas Grigorijus Čchartišvilis pateikia išsamią ir įvairiapusę kultūrinę studiją savižudybės tema. Būtina priminti, kad autorius yra labiau garsus savo slapyvardžiu Borisas Akuninas.

Grigorijus Čchartišvilis gimė 1956 metais Gruzijoje, bet 1958-ais metais sovietų armijos karininko ir rusų kalbos mokytojos šeima persikėlė gyventi į Maskvą. Būsimas rašytojas mokėsi vidurinėje mokykloje su sustiprintu anglų kalbos dėstymu, o vėliau studijavo Maskvos universitete Azijos ir Afrikos istoriją ir filologiją. Grigorijus Čchartišvilis ilgai vertėjavo (iš japonų ir anglų kalbų), o rašytojo karjerą pradėjo 1998-ais metais.

Iš rusų kalbos vertė Dalia Saukaitytė