Ramygala 2 (33-oji serijos "Lietuvos valsčiai" knyga)

„Ramygala“ – 33-ioji šimtatomės „Lietuvos valsčių“ serijos 2-jų dalių monografija, skiriama Lietuvos tūkstantmečiui (1009–2009), Lietuvos valstybės – karaliaus Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui (1253–2003), Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1918–2018), Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui (1990–2020), Ramygalos 650 metų jubiliejui ir kitiems svarbiausiems Ramygalos krašto istoriniams įvykiams.

Monografijos 2-osios dalies 158 straipsniuose, parašytuose 102 autorių (iš jų – 7 profesoriai, 12 mokslo daktarų), pasakojama Ramygalos krašto miškų ūkio, praeities istorija, prisimenami senieji papročiai, tradicijos.

Šioje monografijos 2-ojoje dalyje daug straipsnių skiriama 1918 m. ramygaliečių kovoms už mūsų valstybę, Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams, apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu už narsą, taip pat okupacijos laikmečiui, Ramygalos krašto gyventojams, nukentėjusiems nuo sovietų okupacijos režimo, 1990 metų Lietuvos valstybės atkūrimo laikotarpiui, pasakojama apie Ramygalos gimnazijos 100-mečio, Kultūros centro 70-mečio šventes. Knygoje aprašomos ramygaliečių gyvenamosios vietos, jų gyventojų darbai ir pomėgiai, Ramygalos krašto žemės ūkio bendrovės ir jų vadovai, sugebėjusieji kolūkius pertvarkyti į žemės ūkio bendroves, daug straipsnių skiriama ir žymiausiems krašto žmonėms.

Monografijoje skelbiama mokslininkų, kraštotyrininkų lokalinių tyrimų ekspedicijos po Ramygalos kraštą dalyvių surinkta medžiaga (seniausios nuotraukos, dokumentai, žemėlapiai), gyventojų pasakojimai apie praeitį, švenčių ir darbymečių papročius.

Išleidus „Ramygalos“ monografijos 2-ąją dalį, „Lietuvos valsčių“ seriją sudaro 43 monografijos, 58 tomai, 66 884 puslapiai, 5 338 straipsniai, kuriuos parašė 2 574 autoriai.

PRATARMĖ

Monografijos „Ramygala“ 2-oji dalis pradėta rengti tuojau pat po monografijos 1-osios dalies išleidimo 2016 m. Šioje knygoje toliau tęsiamas pasakojimas apie Ramôgalą ir jos apylinkes, istorijos įdomiausius įvykius, gyventojus, jų gyvenamąsias vietas, šventes, papročius, kūrybingiausius šio krašto žmones, jų darbus.

Kad knygoje būtų pateikta kuo daugiau faktinės medžiagos, iliustracijų, „Versmės“ leidykla organizavo net dvi šios knygos straipsnių autorių – mokslininkų, kraštotyrininkų – ekspedicijas į Ramygalą ir jos apylinkes. Lankydamiesi kaimuose ir gyvenvietėse, ekspedicijų dalyviai surinko daug seniausių nuotraukų, žemėlapių, dokumentų, užrašė Ramygalos krašto gyventojų prisiminimų ir pasakojimų apie svarbiausius istorinius įvykius, darbus, kūrybą, žymiausius ramygaliečius.

Antrąją monografijos „Ramygala“ dalį sudaro šeši skyriai – „Gamta“, „Istorija“, „Etninė kultūra“, „Kalba“, „Tautosaka“, „Ramygalos krašto žmonės“.

Pirmas knygos „Istorijos“ skyrius sudarytas iš poskyrių „Ramygalos krašto senovė ir kovos dėl Lietuvos ateities“, „Okupacijos metai Ramygaloje“, „Ramygala, atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę“, „Ramygaliečių gyvenamosios vietos“, „Ramygalos dvarai ir palivarkai“, „Švietimas ir kultūra“, „Bažnyčios Ramygalos krašte“. Čia didžiausias dėmesys skiriamas ramygaliečiams, 1918 m. Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams, Lietuvos nepriklausomybės gynėjams, apdovanotiems Vyčio Kryžiaus ordinu už narsą, gyventojams, nukentėjusiems nuo sovietų okupacijos režimo, seniūnijos darbams ir veiklai, gavus Europos Sąjungos paramą.

Poskyryje „Ramygaliečių gyvenamosios vietos“ žymus Panevėžio istorikas, kraštotyrininkas Petras Juknevičius pateikia įdomių straipsnių apie ramygaliečių gyvenamąsias vietas (Kučiÿ, Šatr¸nų, Šilãičių, Pašiliÿ II kaimus ir kt.), viešosios įstaigos „Bistrampolio dvaras“ darbuotojai pasakoja apie šio istorijos paminklo naujausius pokyčius. Ramygaliečiai, jau seniai išvykę gyventi kitur iš savo gimtinės, perskaitę prof. Liberto Klimkos straipsnius, sužinos apie Ramygalos bažnyčios bokšte esančias įdomybes: XVI a. Karaliãučiuje (dabar – Kaliningrådas) išlietą varpą ir jo kelionę į Ramygalos bažnyčios bokštą, apie senovinį laikrodį, apie Ramygalos kunigo, klebono Alfredo Puško ir ramygaliečio, Pasvalio bažnyčios kunigo Povilo Miškinio padovanotus Ramygalos bažnyčiai naujuosius varpus, sužinoti daug nuostabių dalykų apie savo gimtąjį kraštą.

Įdomūs ir kitų poskyrių straipsniai apie 2018 m. minėtą Ramygalos gimnazijos 100 metų jubiliejų, apie gimnazijos archyvo turtus – senuosius Pedagogų tarybos posėdžių protokolus, leidinius, saugomus gimnazijos Kraštotyros muziejuje, apie Ramygalos kultūros centro 70-mečio šventę.

Monografijos skaitytojus sudomins ir „Etninės kultūros“ skyriaus straipsniai, parašyti etnologo Aleksandro Žarskaus, nagrinėjantys dorovinių vertybių likimą XXI amžiuje, kitų autorių straipsniai, apibūdinantys Ramygalos krašto kulinarijos įdomybes, apie liaudies meistrus, medžio drožėjus, keramikus, kalvius, apie kryždirbystę.

Skyriuje „Kalba“ spausdinamas Lietuvių kalbos instituto dr. Kazimiero Garšvos mokslinis straipsnis „Lietuva, lietuviai, mūsų kalba“, apibūdinantis mūsų gimtosios kalbos, tarmių, patarmių, vietovardžių istoriją, aptariami Ramygalos krašto kalbininko profesoriaus Juozo Balčikonio moksliniai darbai, surinkti kalbos lobiai.

Skaitydami „Tautosakos“ skyriuje skelbiamus etnomuzikologės, Valstybinės Jono Basanavičiaus bei Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės prof. dr. Daivos Vyčinienės (Račiūnaitės), Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotojo Povilo Krikščiūno straipsnius suprasime, kokius neišsemiamas tautosakos lobius – liaudies dainas, patarles, priežodžius, frazeologizmus, sakmes, legendas – turime.

Šioje knygoje ypatingas dėmesys skiriamas Ramygalos krašto žemės ūkio bendrovėms, jų vadovams, sugebėjusiems kolūkių nykimo metais labai efektyviai pertvarkyti kolūkius į žemės ūkio bendroves; žymiausius ramygaliečius, jų mokslinius ir kitus svarbius darbus, skirtus Lietuvai.