Ragana. Vieno veiksmo misterija

„O Ragana yra galia Dievybės, kuri pasaulį ir likimą valdo ir visa regi, kas tik paslėpta danguj ir žemėj, net ir pragare.“

Marija Gimbutienė apie Raganą: ši „sudemoninta, degraduota mitinė būtybė senovėje buvo Mirties ir atgimimo deivė“.

„Vydūnas (Vilhelmas Storastas 1868-1953) - rašytojas, kultūros veikėjas, filosofas, Lietuvos universiteto filosofijos garbės daktaras. Vydūno literatūrinį palikimą sudaro - daugiau kaip 60 knygų - įvairaus žanro kūriniai teatrui, apysakos, filosofijos ir istoriosofijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai, straipsniai spaudoje. Visa Vydūno kūryba skirta tautiškumui žadinti ir žmoniškumui auginti. Dar vaikas būdamas, jis „gyvenimo tikslu pasirinko garbėn kelti lietuviškumą“, ir, to tikslo siekdamas, jis visą savo gyvenimą nuosekliai nešė „į savo tautiečių širdis visa tai, kas žadinti galėtų aukščiausias ir prakilniausias žmogaus jėgas“.
Daugelyje savo kūrinių Vydūnas su gilia pagarba rašo apie mūsų senovę ir dorovės kultūros pagrindu buvusią senąją aisčių tikybą, paniekintą kryžiuočių atneštos naujos religijos. Sunaikintos šventvietės, užgesinta šventoji ugnis, drausti senieji papročiai, o raganavimu kaltintos žiniuonės degintos ant laužo. Vydūno „mysteria“ RAGANA parinkta naujam leidimui ne tik kaip meniškos to meto knygų leidybos pavyzdys, bet ir kartu siekiant reabilituoti keiksmažodžiu tapusį Raganos vardą.
Nepaisant visko, lietuvių tauta išliko, išsaugojo savo dvasines vertybes ir vėl tapo laisva ir nepriklausoma tautų bendrijoje. Ir gyvuos, jeigu dalyvaus Kūrybos vyksme ir pasistengs būti „aiškia žmoniškumo apraiška“. Vydūno skelbtos žmoniškumo idėjos ir jo gyvenimo pavyzdys galėtų ir turėtų būti mums kelrode gaire.“
Prof. Viktorija Daujotytė: „Vydūnas - man didžiausia vertybė. Jei sugebėtume jį geriau pažinti, galėtume orientuotis į jį kaip į dvasinį mūsų mokytojų“.