Quo vadis

„Quo vadis“ - romanas, už kurį 1905 m. lenkų rašytojui Henrikui Senkevičiui buvo įteikta Nobelio premija. „Quo vadis“ - tai didinga epinė istorija apie Romą valdantį Neroną, krikščionis ir tragišką romėno ir krikščionės meilę.

Nerono laikais Roma buvo didinga – nuolatinės imperatoriaus dvaro puotos, turnyrai, šventės… Garbinami poetai, o cirkai ir amfiteatrai lūžta nuo žiūrovų. Linksmybės tęsiasi ir dieną, ir naktį – miestas alsuoja prabanga ir nerūpestingumu.

Vienas iš Nerono šalininkų, kilmingasis Petronijus, susidomi savo sūnėno Marko Vicinijaus ryšiais su paslaptinga moterimi, kurią šis įsimylėjo. Ligija – kadaise romėnų pagrobta tolimos šalies karaliaus duktė, vėliau įvaikinta kilmingos romėnų šeimos, bet neišsižadėjusi savo krikščionių tikėjimo...

Kai Amžinasis miestas paskęs liepsnose, ant beprotybės ribos balansuojantis imperatorius Neronas gros liutnia laukdamas įkvėpimo, tikėdamasis pranokti Homerą ir Vergilijų… O kai dėl Romos padegimo ant jo kris įtarimų šešėlis ir grės sukilimas, jis skubiai ieškos atpirkimo ožio – juo taps Romos pirmieji krikščionys, sulauksiantys siaubingų persekiojimų. Jie bus gaudomi ir kalinami, kankinami ir atiduodami laukiniams žvėrims… Ar šias negandas ištvers Vicinijaus ir Ligijos jausmai?

„Quo vadis“ įspūdingai vaizduoja Romos imperijos gyvenimą - ištvirkimas ir menas, perdėta prabanga ir smurtas, poezija ir žemiausi instinktai, tikėjimas ir meilė... Romane nagrinėjamos amžinosios tiesos – moralė ir amoralumas, gėris ir blogis, meilė ir neapykanta.

Prieš pradėdamas kurti „Quo vadis“, Henrikas Senkevičius išsamiai studijavo Romos imperijos istoriją, pats ne kartą lankėsi aprašomose vietovėse ir siekė, kad jo kūrinys kuo tiksliau atvaizduotų istorinį laikmetį. Pirmosios romano ištraukos pasirodė 1895–1896 m. įvairiuose Lenkijos laikraščiuose ir žurnaluose, o 1896 m. pasirodė ir knyga – nuo tada šis kūrinys išverstas į 50 kalbų.

Nors romanas buvo ne kartą ekranizuotas, didžiausios sėkmės susilaukė 1951 m. nufilmuota juosta, kurią režisavo amerikiečių režisieriaus Melvyn LeRoy. Ji buvo nominuota net aštuoniems „Oskarams“. „Quo vadis“ taip pat įkvėpė ne vieną teatro spektaklį ir operą.

Iš lenkų kalbos vertė Vytautas Visockas