Purpurinis vakaras

Dalios Saukaitytės eilėraščių rinktinė, sudaryta iš anksčiau išleistų autorės poezijos rinkinių „Rugpjūčio žemuogės" (1972 m.) ir „Spalio laukas" (1997 m.). Poetės tekstai („Purpurinis vakaras", „Pasijuokim", „Per tą lietų", „Pasiklydę milžinai", „Šiam pasauly visko būna") ypač išpopuliarėjo, jiems sukūrus melodijas.

Poezijai būdinga harmoninga moteriška pasaulėjauta, dainingumas.


"Dalios Saukaitytės, kaip ir kito mano mėgstamiausių poeto Jono Strielkūno eilėraščio sakinys gana talpus. Čia - ir informacija, ir įvaizdžiai, ir žodžiai, kurie švyti it brangakmeniai. Iškart pajunti, kad už teksto slypi istorija su visu prasmės gyliu. Dalia Saukaitytė pratęsia gražiausias ir geriausias lietuvių poezijos tradicijas. Man, kaip dainų kūrėjui, D. Saukaitytės poezija buvo pradžių pradžia. Pirmiausia atsivertęs naują poezijos knygą, žiūriu ar mane jinai kabina. Perskaitęs D. Saukaitytės „Rugpjūčio žemuoges", atsirėmiau į labai platų horizontą nuo žmogaus gimimo iki mirties, tad negalėjau likti abejingas.

Pirmiausia sukūriau dainą „Per tą lietų", po to „Tris brolius". Pirmoji buvo tapusi tuometinės Konservatorijos (dab. Muzikos ir teatro akademijos) Aktoriaus meistriškumo katedros himnu. O man ji - tarsi kokia mano tautiška giesmė..."

Kostas SMORIGINAS


„Rugpjūčio žemuoges" V. Kernagis vadino labiausiai išdainuota lietuvių poezijos knyga („Ten gal tik keli eilėraščiai liko nesudainuoti"). Iš tos knygutės ne tik „Purpurinis vakaras", bet ir „Milžinai", „Nuo mano lango", „Pupa", „Šiam pasauly visko būna", „Pasijuokim". Iš tos pačios knygutės - Kosto Smorigino „Per tą lietų", „Trys broliai" (tas pats „Pasijuokim"; Kernagis, nutaręs, kad Smoriginui daina labiau pavyko, savo varianto nebedainuodavo ir neįrašinėjo). Kiek vėliau dainą pagal eilėraštį „Šiam pasauly visko būna" sukūrė ir Gytis Paškevičius."

Rūta OGINSKAITĖ