Psichologiniai tipai

Carlo Gustavo Jungo knyga „Psichologiniai tipai“ - tai vienas reikšmingiausių ir stambiausių Jungo veikalų, kuriame išdėstyta savita psichoanalitinė žmogaus tipologijos teorija, paremta jo kaip psichoanalitiko darbo praktika, kai kurių charakteringų mokslo ir meno kūrėjų asmenybių ir jų kūrybos analize. Tuo tikslu autorius gilinasi į antikos ir viduramžių filosofiją ir religiją, vėlesnių laikų rašytojų (Dante’s, Goethe’s, Schillerio, Spitellerio ir kt.) kūrybą ir mokslininkų biografijas, senovės indų ir kinų religinę filosofiją. Apibendrindamas savo tyrinėjimus Jungas skiria du pagrindinius asmenybės tipus, introvertą ir ekstravertą, kurių kiekvieną dar suskirsto į mąstantįjį, jausminį, pojūtinį ir intuityvųjį tipus.

Knygos „Psichologiniai tipai“ pabaigoje pateiktas labai vertingas didelis skyrius, kuriame Jungas paaiškina svarbiausias psichoanalitinėje literatūroje vartojamas sąvokas, kaip jis pats jas supranta. 

"Tipas yra rūšies arba visuotinybės pobūdį charakteringai perteikiantis pavyzdys arba modelis. Siauresne šio veikalo prasme tipas yra būdingas vienos daugeliu individualių pavidalų pasitaikančios bendros nuostatos modelis. Iš daugybės pasitaikančių ir galimų nuostatų šiame tyrime aš išskiriu keturias, būtent tas, kurios daugiausia orientuojasi pagal keturias pagrindines psichologines funkcijas, taigi pagal mąstymą, jausmą, intuiciją ir pojūtį. Jei tokia nuostata yra įprastinė ir todėl individo charakteriui įspaudžia tam tikrą žymę, aš kalbu apie psichologinį tipą. Šiuos pagrindinėmis funkcijomis pagrįstus tipus, kuriuos galima vadinti mąstančiuoju, jausminiu, intuityviuoju ir pojūtiniu , pagal pagrindinės funkcijos kokybę galima suskirstyti į dvi klases: racionaliuosius ir iracionaliuosius. Prie pirmųjų priklauso mąstantysis ir jausminis tipai, prie antrųjų – intuityvusis ir pojūtinis tipai. Pagal vyraujantį libido judėjimą, būtent introversiją ir ekstraversiją, tipus taip pat galima suskirstyti į dvi klases. Visi pagrindiniai tipai gali priklausyti tiek vienai, tiek kitai klasei atsižvelgiant į tai, ar vyraujanti jų nuostata yra labiau introvertinė, ar ekstravertinė."
Carl Gustav Jung

ĮŽANGINIS ŽODIS

Ši knyga - beveik dvidešimties metų darbo praktinės psichologijos srityje vaisius. Ji pamažu klostėsi mintyse iš nesuskaičiuojamų įspūdžių ir patyrimų, kuriuos man teikė psichiatro ir nervų gydytojo praktika ir bendravimas su visų socialinių sluoksnių žmonėmis, taip pat iš mano asmeninių ginčų su draugais ir priešais, o galiausiai iš mano paties psichologinio savitumo kritikos. Nutariau nevarginti skaitytojo kazuistika, tačiau man buvo svarbu savo iš patirties abstrahuotomis mintimis istoriškai ir terminologiškai papildyti jau esamą pažinimą. Šito ėmiausi ne tiek iš istorinio teisingumo poreikio, o veikiau ketindamas gydytojų specialistų patyrimą iš siaurų specialybės rėmų perkelti į bendresnius sąryšius, kurie ir išsilavinusiam neprofesionalui leistų pasinaudoti specialios srities patyrimais. Niekada nebūčiau ryžęsis tokiam sumanymui, kurį lengva neteisingai palaikyti kišimusi į kitas sritis, jei nebūčiau įsitikinęs, kad šioje knygoje pateikti psichologiniai požiūriai turi visuotinę reikšmę ir gali būti visuotinai taikomi, todėl geriau juos gvildenti kaip bendro sąryšio dalį, negu palikti specialybės mokslinių hipotezių pavidalu. Realizuodamas šį sumanymą apsiribojau tuo, kad išdėsčiau atskirų šios problemos tyrinėtojų idėjas, ir atsisakiau minties suminėti viską, kas mūsų klausimu apskritai pasakyta. Siekimas bemaž išsamiai aprašyti šią susijusią medžiagą ir nuomones gerokai viršytų mano jėgas, be to, toks jų rinkinys niekuo esmingai neprisidėtų prie problemos nagrinėjimo ir plėtojimo. Todėl daug ko, ką metams bėgant esu sukaupęs, be gailesčio atsisakiau ir kiek įmanoma apsiribojau pagrindiniais dalykais. Šio atsisakymo auka tapo ir vertingas dokumentas, man labai daug padėjęs. Tai platus mano susirašinėjimas su draugu, Bazelyje gyvenančiu ponu medicinos daktaru H. Schmidu, su kuriuo laiškuose aptardavau tipų klausimą. Dėl šio apsikeitimo nuomonėmis man labai daug kas paaiškėjo, ir daug kas iš to - nors pakeistu ir daug kartų perdarytu pavidalu - įtraukta į mano knygą. Iš esmės šis susirašinėjimas priklauso prie parengiamųjų darbų, kurių paskelbimas sukeltų daugiau sumaišties negu aiškumo. Tačiau jaučiu pareigą čia išsakyti padėką savo draugui už jo pastangas.

Kiumachtas l Ciurichas, 1920 pavasaris
C. G. Jung