Psichiatrija somatinėse gydymo įstaigose

Knygoje "Psichiatrija somatinėse gydymo įstaigose" nagrinėjamos somatinėse gydymo įstaigose gydomų ligonių psichikos ligos.

Pateikiami tyrimų duomenys ir dažniausiai pasitaikantys psichikos sutrikimai, turintys įtakos somatinės ligos gydymui.

Knyga "Psichiatrija somatinėse gydymo įstaigose" skirta pirminės sveikatos priežiūros gydymo įstaigų gydytojams, psichiatrams, psichologams.

PRATARMĖ

Šis, kaip ir pirmasis leidinys, išleistas 2001 m., yra parengtas pagal Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijas. Jose gydytojams pateikiami pagrindiniai psichikos sutrikimai, kuriuos jie privalo žinoti dirbdami somatinėje medicinoje, nes šie sutrikimai pasireiškia nuo 20 iki 80 nuošimčių pacientų. Pasaulinė psichiatrija labai pasikeitė, patikslinti psichikos sutrikimų diagnostikos kriterijai, atsirado naujų terminų, daug aiškesni tapo psichikos sutrikimų mechanizmai, įvairūs biologiniai, psichologiniai gydymo būdai. Suprantama, kad psichikos sutrikimų prognozė, gydymo veiksmingumas priklauso nuo socialinių veiksnių, šeimos santykių, bendrų somatinių ligų, mūsų elgesio pasirenkant sveiką gyvenimo būdą.

Pirmąjį leidinį buvo sunku rašyti, nes trūko lietuviškos terminijos. Per sovietmečio laikotarpį psichiatrijos leidinių lietuvių kalba turėjome mažai, terminija tobulinta taip pat mažai. Dabar nebėra iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvusių ribojimų rašyti psichiatrijos tema lietuvių kalba.

Knygoje plačiau rašoma apie nerimo, somatoforminius sutrikimus, nes iki šiol gydytojams trūksta šios informacijos, be to, gydytojai turi praktinės mažai patirties dirbti su pacientais, sergančiais šiais sutrikimais.

1980 m. Vilniuje somatinėse įstaigose dirbo tik vienas etatinis psichiatras konsultantas, gyd. A. Kaunas. Pats ėmiau domėtis šia psichiatrijos sritimi apie 1986-1988 m., susipažinęs su konsultavimo ypatumais somatinėje ligoninėje. Vėliau keletą metų teko dirbti Santariškių ligoninėje konsultantu, atvykstančiu konsultuoti iš psichiatrijos ligoninės, etatiniu konsultantu. Tuo metu didžiulį psichiatrijos atitrūkimą nuo somatinės medicinos rodė psichiatrijos uždarumas, psichiatrijos ligoninių kūrimas užmiestyje, perdėtas psichiatrijos mokslo kai kurių psichikos ligų - schizofrenijos, kitų psichozių, asmenybės sutrikimų - sureikšminimas, palyginti su somatinėmis ligomis. Apie medicinos sritis: psichoanalizę, psichosomatiką, elgesio mediciną, konsultacinę ryšio psichiatriją tuomet buvo nekalbama iš viso ar stengiamasi jas vertinti labai kritiškai. 1989 m. Lietuvoje dar nebuvo diagnozuojama agorafobija, kiti nerimo sutrikimai, somatoforminiai sutrikimai, ribinis asmenybės sutrikimas. Tik dirbdamas etatiniu psichiatru somatinėje gydymo įstaigoje pradėjau konsultuoti visai kitus, šių gydymo įstaigų gydytojams svarbius pacientus, kurie turėjo daug somatinių nusiskundimų, tačiau jų ligos diagnozei pagrįsti duomenų nebuvo. Dažniausiai diagnozuojami sutrikimai - asteninis-depresinis sindromas, vegetodistonija, organinis psichikos sindromas - niekaip nesiderino su gydymo principais ir tuo. ką galima buvo perskaityti naujojoje diagnostikos literatūroje.

Lietuvos psichiatrai mokėsi rusų psichiatrijos tradicijų apie keturis dešimtmečius Maskvoje ar Leningrade, Charkove. Iki 1990 m. Lietuvą labai mėgo lankyti ir vietoje rengti tobulinimosi kursus Maskvos profesoriai. Ypač vyresniems gydytojams, dauglį metų diagnozavusiems ligas "aprašomuoju būdu ", būdingu Maskvos psichiatrijai, nelengva pakeisti mąstymą ir persiorientuoti pagal naujus tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-10) tikslesnius diagnostikos kriterijus. Iš esmės praktiškai psichikos sutrikimų diagnostikos kriterijai oficialiai pradėti taikyti tik nuo 1997 m.

Šis naujas leidinys skirtas visiems gydytojams, pirmiausia bendrosios praktikos, gastroenterologams, neurologams, kardiologams ir kitiems, taip pat psichologams. Psichiatrams ji bus irgi reikalinga, nes daugelis gvildenamų klausimų psichiatriją sieja su somatine medicina, pacientais, gydomais poliklinikose ir somatinėse ligoninėse. Siekiant efektyviau gydyti pacientus, taupyti medicinos lėšas, reikia daugiau dėmesio kreipti į šios srities psichiatriją, nes pagerėja psichiatrų ir neurologų, psichiatrų ir gastroenterologų ir kt. bendradarbiavimas.

Pirmiausia reikia keisti save, skaityti, pritaikyti žinias praktikoje, rašyti mokslinius darbus, dalyvauti visuomenės švietime; psichiatrai turėtų "neužsidaryti" psichiatrinėse ligoninėse, netapti siauros specializacijos specialistais. Dabar nepaprastai daug galimybių atveria internetas, kai net neišeinant iš namų yra pasiekiama naujausia informacija, galimybė patiems tobulėti kasdien.

Daug skaitytojų pageidavo naujo leidinio, nes pirmasis buvo nedidelio tiražo, todėl šis, antrasis papildytas leidimas, tikiuosi, susilauks platesnio skaitytojų rato ir bus naudingas visiems.

Norėjosi visus supažindinti su kiek kitokia psichiatrija, kurios patirties turėjau progą įgyti per pastarąjį dešimtmetį studijuodamas Vakarų šalių psichiatriją. Kai siekiama kuo anksčiau užkirsti ligos raidą, medicina ir psichiatrija turi eiti kartu, nes jų tolimas viena nuo kitos būtų nebesuprantamas.

Autorius