Prozako karta

„Prozako karta“ – autobiografinis pasakojimas apie jaunus žmones, augusius paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jų ikonos – Kurtas Cobainas ir poetė Silvija Palf. Jų stilius – žiedai nosyje ir auskaras liežuvyje. Jų viltis – litis, dezipraminas, desirelas ir prozakas. Tačiau ne viską gali išgydyti viena tabletė – nėra stebuklingos panacėjos, todėl kasdien reikia kilti į kovą dėl noro gyventi.

Elizabeta – tipinė prarastosios amerikiečių kartos paauglė. Išsiskyrę tėvai vis dar riejasi tarpusavyje, mama nuolat persidirba, o tėvo mergina nematė jau keli metai. Paauglė neturi draugų, o tie, kurie susirenka į triukšmingą vakarėlį jos namuose – jai tarsi svetimi ir nepažįstami. Elizabetą drasko vidiniai prieštaravimai, o jos vienintelė priebėga yra muzika ir literatūra – nes žmogiški santykiai trapūs ir trumpalaikiai, o intymumas yra tik iliuzija. Bręsti ir kurti savo tapatybę tokiomis sąlygomis – pražūtinga.

Nuo pat ankstyvos paauglystės depresija sergančios Elizabetos istorija sukrečia. „Prozako karta“ iki smulkiausių detalių fiksuoja, kaip jaučiasi ligos slegiama mergina. Jos liga progresuoja pamažu, o tuomet staiga pagerėja. Jos gydymą lydi psichiatro konsultacijos, kelionės, miegas, narkotikai, ašaros. Prarastą laiką kompensuoja viltis pagyti, nors Elizabeta įsitikinusi – pasveikti neįmanoma ir depresijos nuolat reikia saugotis. Nuolatinė kova – vienintelė merginos išlikimo perspektyva.

Autobriografinis Elizabeth Wurtzel kūrinys „Prozako karta“ tapo kultine knyga abipus Atlanto. Tai tarsi vienos amerikiečių kartos manifestas, kuriuo vaizdžiai pasakojama apie tuštumą, kurioje atsidūrė šie jauni žmonės, bei randus, kuriais pažymėti jų likimai. Ar verta ieškoti gyvenimo prasmės, kai vaistas nuo vienos ligos lemia kitą? Ar prozako piliulė padaro žmogų laimingą, ar tik sumažina jo liūdesį? 6 milijonams jo vartotojų jis suteikia viltį sulaukti rytojaus ir pabėgti nuo kamuojančių išgyvenimų. Tačiau kokia viso to kaina?

Knygos autorė Elizabeth Wurtzel – amerikiečių rašytoja ir žurnalistė. Ji baigė lyginamosios literatūros studijas Harvarde, o vėliau įgijo teisės daktaro laipsnį Jeilio teisės mokykloje. Knygoje „Prozako karta“ autorė aprašo savo studijų metus, kuriuos lydėjo progresuojantys psichikos sutrikimai. 1994 m. pasirodžiusi knyga tapo The New York Times bestseleriu, o 2001 m. pagal ją sukurtas to paties pavadinimo filmas.