Protesto menas. Sovietmečio nepaklusnieji

Paroda, atsiradusi iš V. Tarasovo kolekcijos, tapo dar vienu bandymu atskleisti „protesto meno“ kontekstus ir jo atsiradimo priežastis bei raidą. Vieno garsiausių džiazo muzikantų V. Tarasovo kolekcija tapo ypatingu reiškiniu naujausioje Lietuvos dailės istorijoje.

Šis rinkinys „Protesto menas. Sovietmečio nepaklusnieji“ – per keletą dešimtmečių sukaupto neoficialaus sovietmečiu Lietuvoje ir Maskvoje vykusio meninio gyvenimo liudininkas, pasakojantis apie greta sovietinės ideologijos valdomo oficialiojo dailės gyvenimo egzistavusią neoficialią meno sceną, kuriai priklausė tiek septintajame XX a. dešimtmetyje susiformavęs Maskvos menininkų konceptualistų ratas, tiek ir Lietuvos „tyliojo modernizmo“ dailininkai.

Katalogas „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ – tai bandymas parodos pagrindu apmąstyti sovietinio neoficialiojo meno susiformavimą, menininkų santykius ir idėjinę nonkonformistų bei Maskvos konceptualistų struktūrą.

Parodoje buvo pristatyti 36 iš 116 V. Tarasovo kolekcijoje reprezentuojamų autorių; ši paroda buvo keturnarė, kiekvienoje salėje eksponuota skirtingai artikuliuota kolekcijos dalis, ir savotiškas įdomybių kabinetas, skirtas dokumentikai.

Kataloge LNDM direktorius dr. Arūnas Gelūnas pristato parodos struktūrą, aptaria jos atsiradimo aplinkybes ir svarbą lietuviškajame kontekste. Justina Augustytė ir Daiva Banikonienė atskleidžia parodos potencialą edukaciniu aspektu, pristatydamos sovietmečio konceptualistų kūrybą kaip pagrindą diskusijoms, kalbėjimui apie to meto politinę sistemą, buities sąlygas, istorinius ir kultūrinius kontekstus. Danielius Muzyczukas kalba apie V. Tarasovo kolekcijos specifiką, lygindamas ją su Lenkijoje egzistavusiomis panašiomis menininkų iniciatyvomis. Skaidra Trilupaitytė dėlioja lietuviškąjį kultūrinio protesto naratyvą, pristatydama „nepaklusnias“ institucijas, autorius ir jų veiklą, protestą Lietuvos dailės gyvenime, kritines diskusijas ir meninį aktyvizmą per pastaruosius tris dešimtmečius. Dr. Arūno Gelūno pokalbis su V. Tarasovu leidžia patirti autentišką sovietmečio atmosferą ir pasinerti į „nepaklusniųjų“ menininkų gyvenimo detales.