Princas ir elgeta

Ką darytum, jei vieną dieną pamatytum žmogų, kuris atrodo visiškai taip pat, kaip tu? Tikriausiai labai nustebtum. Galbūt pamėgintum susidraugauti ir kuo daugiau sužinoti apie savo antrininko gyvenimą.

Panašiai nutiko ir dviem berniukams – Tomui ir Eduardui. Vos pamatę, kad atrodo lyg tikri broliai dvyniai, jie iškart sumanė apsikeisti drabužiais. Tačiau Tomas Kentis – elgeta iš Atmatų Kiemo, o Eduardas – tikrų tikriausias Velso princas ir karaliaus įpėdinis. Netikėtai susiklosčius įvykiams, jie visai to nenorėdami susikeičia vietomis. Nuo šiol vargšui Tomui teks išmokti karaliauti, o Eduardas turės patirti skurdą, alkį ir dar niekad neregėtus pavojus. Berniukų laukia neįtikėtini nuotykiai.

Pasauline literatūros klasika tapusiame romane „Princas ir elgeta“ skaitytojai kviečiami nukeliauti į XVI amžiaus Angliją. Tą pačią dieną gimsta du berniukai – vienas iš jų būsimas karalius, o kitas – visiškas vargšas. Netikėtai susitikę, jie pastebi, kad atrodo visiškai vienodai – lyg broliai dvyniai. Žaisdami berniukai susikeičia drabužiais. Įvykiai veja vienas kitą, ir taip elgeta Tomas Kentis lieka karališkoje prabangoje, o Velso princas Eduardas tampa valkata. Pilnas nuotykių istorinis romanas bus įdomus visai šeimai.

Amerikiečių rašytojo ir humoristo Marko Tveno (Mark Twain, 1835–1910) kūryba susilaukė didžiulės sėkmės ir populiarumo, jo knygos tapo literatūros klasika ir iki šiol nepraranda aktualumo. Autoriaus knygose per humorą bei netikėtus įvykius kalbama apie rimtas ir bendražmogiškas problemas. Lietuvos skaitytojai jau pamėgo rašytojo kūrinius „Tomo Sojerio nuotykiai“, „Heklberio Fino nuotykiai“. „Princą ir elgetą“ M. Tvenas rašė ir dedikavo specialiai vaikams, tačiau knygą noriai skaito ir suaugusieji.

Šį leidimą puošia dailininko Piotro Kostino iliustracijos. Gimęs ir užaugęs Ukrainoje, jau ne vieną dešimtmetį gyvenantis ir kuriantis Lietuvoje menininkas save vadina Vakarų Europos dailės mokyklos sekėju, kurį labiausiai įkvepia senųjų meistrų darbai. Prieš imdamasis iliustruoti „Princą ir elgetą“ P. Kostinas kruopščiai ruošėsi skaitydamas istorines knygas ir semdamasis įkvėpimo iš XVI amžiaus meno kūrinių, kad galėtų kuo tiksliau atkurti knygoje vaizduojamo laikotarpio scenas, drabužius ir papuošalus.