Princas ir elgeta

Nors romanas „Princas ir elgeta“ pirmą kartą buvo išleistas 1881 m., jis nepraranda aktualumo iki šiol – buvo ne kartą ekranizuotas, statytas teatro scenoje, išverstas į daugybę pasaulio kalbų.

Ar ne kiekvienas kartais pasvajojame, kaipgi viskas būtų, jei galėtume susikeisti gyvenimais su kažkuo kitu? Kažkuo gražesniu, turtingesniu, sėkmingesniu, protingesniu? Kaip pasikeistų gyvenimas ir kaip pasikeistume mes patys?

Neįtikėtinai panašūs vaikinai Tomas Kentis ir Edvardas Tiudoras – tarsi identiški dvyniai. Net gimimo datos sutampa! Tačiau… čia panašumai ir baigiasi. Edvardas yra nuobodžiaujantis Anglijos princas ir būsimasis karalius, kurio norus ir įgeidžius nedelsdami pildo gausybė tarnų, o Tomas – tėvo nuolat skriaudžiamas gatvės elgeta, paguodos ieškantis knygose. Vienas jų svajoja būti paprastu vaikinu, kitas – labiausiai už viską trokšta mėgauti turtingu gyvenimu.

Atsitiktinis šių dviejų vaikinų susitikimas tampa lemtingas. Sumanę tik pažaisti ir nors trumpam išpildyti savo svajones, jie pasikeičia drabužiais, o įvykiai iškart pasisuka netikėta linkme. Tomas palaikomas princu, o Edvardas atsiduria gatvėje.

Tiek Tomo, tiek Edvardo gyvenimas pasikeičia iš esmės. Edvardas pamato ir savo kailiu patiria paprasto žmogaus gyvenimą, o Tomui tenka suprasti, kad princas taip pat turi rūpesčių ir atsakomybių.

Kokių nuotykių jiems teks patirti? Ar jų gyvenimas kada nors vėl taps įprastas? Ar išsipildžius norams vaikinai tapo laimingesni, o gal suprato, svajoti reikia labai atsakingai?

„Aš skaitau jūsų „Princą ir elgetą“ jau ketvirtą kartą ir žinau, kad tai geriausia kada nors jauniesiems skaitytojams parašyta knyga.“
Harrieta Beecher Stowe

Markas Twainas (1835–1910), kurio tikrasis vardas buvo Samuelis Langhorne‘as Clemensas, visame pasaulyje išgarsėjo jaunųjų skaitytojų ypač mėgstamais romanais „Tomo Sojerio nuotykiai“ ir tęsiniu „Heklberio Fino nuotykiai“. Romanas „Princas ir elgeta“ pirmą kartą buvo išleistas 1881 m. ir taip pat sulaukė tarptautinės šlovės – pagal šį romaną sukurtas ne vienas filmas, nuolat statomi spektakliai. Romane „Princas ir elgeta“ autorius satyriškai pažvelgia į socialinę nelygybę ir pabrėžia, kad išvaizda ne visada atspindi žmogiškąsias savybes.