Prigimtinės teisės mokslas (Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai IX)

Jeronimas Stroinovskis (1752-1815) neabejotinai buvo vienas pagrindinių mokslinio ir kultūrinio XVIII pabaigos – XIX a. pradžios Lietuvos gyvenimo lyderių, viena tų asmenybių, kurių dėka sklido sergančiai valstybei reikalingos Vakarų pasaulio intelektualinės naujovės, pati Apšvietos epochos dvasia, įgydama nepakartojamą, krašto poreikius atitinkantį pavidalą. Knygoje skelbiamas Stroinovskio, Universiteto rektoriaus „Prigimtinės teisės mokslas“ (1785) - neapeinamas kūrinys, bandysiantiems prisiliesti prie minėtos epochos dvasinės šerdies. Jis ne tik inicijavo politinės ekonomijos, tuomet pasaulyje dar tik gimstančio mokslo, dėstymą Lietuvoje. Fiziokratizmo doktrina, kurią ši net šešių leidimų sulaukusi knyga dešimtmečius skleidė ne vien Vilniaus universitete, bet ir visose vidurinio bei aukštesniojo lygio Lietuvos mokyklose, apėmė prigimtinę, politinę teisę, politinę ekonomiją ir tarptautinę teisę. Gindama individo nuosavybės, asmeninės laisvės, lygybės, konstitucinės valstybės, jos integralumo ir neliečiamybės idealus, nubrėždama visuomenės ir valdžios abipuses pareigas ir teises, glorifikuodama ūkininkystę bei visuotinį švietimą, ji tiesiogiai formavo visos šalies šviesuomenės savimonę. Tai šioji sukūrė Gegužės 3-osios konstituciją, traukė į Kosčiuškos legionus bei prasiveržė dviejuose XIX a. sukilimuose. Daugiau kaip po dviejų šimtmečių sugrįžtantis fiziokratizmo vadovėlis suteikia gerą progą patirti, kiek toli šiandien nutolta nuo, tiesa, mūsų valstybei liūdnai pasibaigusio, vis dėlto optimistinio amžiaus - Apšvietos – idealų.
Prie veikalo pridėta originalo faksimilė bei vertėjo iš lenkų kalbos dr. Daliaus Viliūno studijos – „Naujasis mokslas Prancūzijoje ir Abiejų Tautų Respublikoje“ (fiziokratizmo doktrinos filosofinių šaknų bei vertės aptarimas,