Prie stalo visa Lietuva (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

„Prie stalo visa Lietuva“ – pirma tokios apimties knyga, plačiai nušviečianti Lietuvos mitybos ir maisto kultūrą nuo seniausių laikų iki šių dienų, pristatanti įvairių Lietuvoje gyvenusių socialinių sluoksnių bei tautų virtuvę.

Verčiant knygos puslapius prieš jus prabėgs ne vienas šimtmetis, suformavęs savitą, daugiasluoksnę, įvairiaspalvę Lietuvos maisto kultūrą: nupūsime dulkes nuo seniausių archeologinių radinių, liudijančių tiesą apie protėvių maistą, atskleisime Lietuvos valdovų ir didikų kasdienybės bei puotų paslaptis, papasakosime, ką valgė vienuoliai, ką veikė mūsų protėviai „karčemose“, kaip vaišinosi miestiečiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Sužinosime, kaip ir kodėl kito mūsų mityba XIX–XX a., prisiminsime sovietmečio įdomybes, pasmalsausime, ką valgė Lietuvos Respublikos Prezidentai, kiti žymūs žmonės. Susipažinsime su Lietuvos mitybos ir maisto kultūros raida nuo seniausių laikų iki šių dienų, tradicijomis ir unikalia mūsų šalies virtuve!

„Žvelgdami į praeitį savo žvilgsnį dažnai sukoncentruojame į didžius politinius įvykius ir garsias istorines asmenybes – į visa tai, kas galėjo daryti įtaką istorijos raidai. Tačiau mūsų kasdienybė susideda iš daugybės darbų, įpročių ir kitų žmogui privalomų rutinos akcentų, kurie yra ne mažiau įdomūs ir permainingi nei „didieji istorijos pasakojimai“. Maistas ir jo gamyba, mityba ir virtuvės mados yra vienos įdomiausių mūsų kasdienybės detalių, kurių pažinimas yra be galo įdomus ir daug ką pasakantis apie mus pačius.“
Dr. Norbertas Černiauskas, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas

ŽODIS SKAITYTOJUI

Prie stalo visa Lietuva... Ir kokio gi dydžio tas stalas turėtų būti? Kad kartu susėstų ne tik mūsų artimiausieji, bet ir ištisos kartos, visuomenės luomai, visų tautybių žmonės, visi tie, kurių rankomis buvo auginami rugiai ir kepama duona? Kad kartu prie stalo galėtume ne tik valgyti, bet ir dalytis žiniomis, patirtimi, užtraukti dainą ar sutarti dėl kokio reikalo. Prisiminkime - kiek daug istorinių, politinių šalies įvykių buvo nulemta derybų prie stalo metu...

Mažai yra tokių nuskriaustų nekilnojamojo kultūros paveldo dalykų kaip Lietuvos maisto ir mitybos kultūra. Daugeliui istorikų ši sritis atrodo pernelyg žemiška ir neverta dėmesio. O daugeliui paprastų tautiečių mūsų mitybos tradicijos yra užstrigusios ties didžkukuliais, bulviniais vėdarais ar kitais patiekalais, kurie gelbėjo nuo bado, o juos dažniausiai valgė patys vargingiausieji. Taip nubraukiami visi mitybos, maisto kultūros pasiekimai bei papročiai, radęsi ir klestėję ne vien tik valstiečių virtuvėje, bet ir didikų, miestiečių, inteligentijos, vienuolių, kitų tautų Lietuvos gyventojų bendruomenėse. Blogiau, kai tokios nuomonės, įtvirtintos sovietmečiu, stovint nuobodžioje eilėje prie tuščių lentynų, laikosi ir specialistai.

Surinkti maisto ir mitybos kultūros istoriją iš gabalėlių, suklijuoti iš šukių, pažirusių po muziejus, dvarus, namų palėpes ar bibliotekas, - štai tokią užduotį turėjome pradėdami rengti leidinį „Prie stalo visa Lietuva".

Knyga iš kitų leidinių išsiskiria visapusišku požiūriu į maisto vartojimo kultūrą, atskleidžia jos visumą ir nepertraukiamą tradicijų tęstinumą. Toks ir yra šio leidinio tikslas - pirmą kartą į Lietuvos maisto istoriją pažvelgti iš visų pusių, apžvelgti visus istorinius laikotarpius, atskleisti visų visuomenės sluoksnių, luomų, tautinių mažumų mitybos tradicijas ir įpročius, suvokti maisto kultūros svarbą ir šiomis dienomis.

Visgi įgyvendinti tokius užsibrėžtus tikslus nebuvo lengva. Medžiaga apie Lietuvos maisto kultūrą yra fragmentiška, išbarstyta po įvairias šalies įstaigas, nugulusi muziejuose, archyvuose, pavienėse publikacijose ir straipsniuose. Todėl surinkti, susisteminti ir apžvelgti visą Lietuvos mitybos raidą nuo seniausių laikų iki šių dienų buvo sudėtingas, tačiau be galo įdomus iššūkis. Knygos autorių kolektyvas - 21 savo srities profesionalas. Specialistai išsamiai, besiremdami savo patirtimi, žiniomis ir autentiškais šaltiniais, suprantamai ir įdomiai supažindina skaitytojus su visa Lietuvos mitybos istorija.

Tad knygos struktūra, sudaryta iš 6 skyrių, yra labai aiški - pradedama nuo priešistorinių laikų, pačių mitybos tradicijų užuomazgų, ir keliaujama iki dabarties. Kiekvienas istorinis laikotarpis yra išskirtinis, savitas, padaręs didelę įtaką mitybos įpročių formavimuisi, - tai seniausieji laikai, kai mūsų protėviai dar tik klajojo gentimis, daugiasluoksnis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpis (valdovų, didžiųjų kunigaikščių, didikų (bajorų), vienuolių, miestiečių ir valstiečių virtuvė), permainingas XIX amžius, kai mūsų virtuvė ėmė modernėti, tada - „vakarietiškas" tarpukario laikotarpis ir sovietmečio įdomybės. Atsiminimai apie žymių Lietuvos žmonių virtuvę leis pažvelgti į kultūros srities asmenybes netikėtu kampu.

Tam, kad būtų galima ne tik aprašyti, bet ir iliustruoti visą šią medžiagą, knygoje surinktos istorinės, archyvinės, dabartinių laikų fotografijos, muziejuose saugomi autentiški eksponatai: iš viso daugiau nei 450 iliustracijų. Įgyvendindami šį projektą bendradarbiavome su daugiau nei 30 šalies įstaigų: muziejų, bibliotekų, archyvų. Iliustracijas pateikė ne tik Lietuvos įstaigos, bet ir privatūs kolekcininkai. Knygos pabaigoje pateikėme Lietuvos tautinio paveldo produktų ir sertifikuotų maisto produktų gamintojų sąrašus (Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus informacija).

Nuoširdžiai dėkojame visiems, savo žiniomis, reikalinga medžiaga ir geru žodžiu prisidėjusiems prie šios knygos leidybos.

Tikimės, kad knyga „Prie stalo visa Lietuva" ne tik sukvies visą Lietuvą pabūti drauge kasdienėje aplinkoje, bet ir padės suvokti, identifikuoti save kaip tautą, turinčią be galo turtingą, unikalią maisto vartojimo kultūrą ir nuo seno puoselėjamas mitybos tradicijas, garsinančias šalį visame pasaulyje.